Anksčiau buvo kalbama, kad naujasis tiltas, kurio ilgis siektų apie 1,3 kilometro, pagerintų susisiekimą su Neringa. Kurorto gyventojai pritarė tokiam projektui, rašo dienraštis „Lietuvos rytas” .
Vis dėlto buvo pasirinkta kita išeitis: per Kuršių marias keleivius ir automobilius ėmė plukdyti greitesni ir talpesni keltai.
Mat tilto idėją į miltus sumalė aplinkosaugininkai.
Regi strateginę klaidą
Anksčiau parengtoje galimybių studijoje buvo numatyti net keturi tilto per Kuršių marias variantai.
Tačiau aplinkosaugininkai tvirtino, kad bet kuriuo atveju nukentėtų Kuršių nerija, nes į ją nusidriektų dar didesnis automobilių transporto srautas.
Nebuvo patenkinta keleivius bei lengvuosius automobilius per Kuršių marias plukdanti valstybinė įmonė „Smiltynės perkėla”.
Keltininkai suskato atnaujinti pasenusį laivyną – įsigijo tris naujus Bulgarijoje statytus greitesnius keltus – „Neringą”, „Baltiją” ir „Žalgirį”.
KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus dabar tai vertina kaip strateginę klaidą: „Tada mąstyta, kaip greičiau sumažinti vasarą dviejose Smiltynės perkėlose susitvenkiančias automobilių eiles.
Manyta, kad plaukiojant naujiems keltams jokios grūsties nebus. Tačiau uoste atsirado kitokių bėdų, kurias reikia spręsti nedelsiant.”
Laivyba nuolat gyvėja
Šalia naujosios Smiltynės perkėlos baigiamas statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas.
Dideliems motorlaiviams, kurie greitai švartuosis prie naujų krantinių ir pirso, teks manevruoti keleivius ir automobilius į Neringą plukdančių keltų zonoje, nes šie maršrutai tikrai susikirs.
Kitąmet pietinėje uosto dalyje pradės veikti įmonės „Klaipėdos Smeltė” konteinerių skirstymo centras: dideliais okeaniniais laivais atplukdyti kroviniai bus perkraunami į mažesnius.
Prognozuojama, kad tada laivyba Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje pagyvės keliskart.
Daugiau ir didesnių trąšavežių plauks į Biriųjų krovinių terminalą – trečdalį šios įmonės akcijų neseniai įsigijusi Baltarusijos kompanija „Belaruskalij” užsimojo padidinti savo produktų eksportą per Klaipėdos uostą.
Naują grūdų krovos terminalą atidarė ir „Bega”.
Prie Kiaulės Nugaros seklumos pastačius Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, „Smiltynės perkėlai” teks dažnai keisti darbo grafikus.
Mat didžiuliams dujovežiams slenkant uosto kanalu, keltų ir kitokių laivų eismas saugumo sumetimais bus 2–3 valandoms stabdomas.
Neringiškiams reikia tilto
„Pokyčiai verčia galvoti apie ateitį. Uosto kanalu juda vis daugiau laivų, todėl keltams reikės stoviniuoti, vėl tvenksis automobilių eilės.
Tiltas per Kuršių marias išvaduotų nuo grūsčių, garantuotų patogų ir nenutrūkstamą susisiekimą su Neringa”, – kalbėjo A. Vaitkus.
Tiltas rūpi ir Neringos savivaldybei bei ten vykstantiems poilsiautojams. Naktį keltai keleivių neplukdo, todėl kurorto gyventojai ir svečiai, ypač bėdų prispirti, jaučiasi tarsi atskirti nuo pasaulio.
Smiltynės keltai neplaukioja ir tuomet, kai Kuršių marias pradeda šiaušti uraganiniai vėjai.
Lietuvos automobilių kelių direkcija irgi būtų patenkinta tiltu per Kuršių marias: per metus ji sutaupytų apie 5 mln. litų, kuriuos dabar tenka skirti „Smiltynės perkėlai” kaip kompensaciją už nemokamas paslaugas Neringoje registruotiems gyventojams.
Jachtoms kelio neužtvertų
A. Vaitkus geriausią tilto per Kuršių marias statybos vietą mato už Kiaulės Nugaros salos.
„Čia jau rekonstruojama Kairių gatvė. Pastačius tiltą daugeliui į Neringą automobiliais vykstančių žmonių nereikėtų važiuoti per Klaipėdą. Jis paskatintų pietinio aplinkkelio statybą”, – kalbėjo uosto vadovas.
Tilto statybos galimybes ir anksčiau nagrinėjęs A.Vaitkus gailisi, kad dėl aplinkosaugininkų sukelto triukšmo šis projektas buvo nugrūstas į stalčius.
„Kalbėta, jog atvėrus kelią Kuršių neriją nusiaubtų turistai. Kam baimintis, juk už važiavimą tiltu reikėtų mokėti?” – sakė KVJU direktorius.
Specialistai siūlo statyti tiltą ant 14 metrų aukščio betono atramų už uosto ribos.
Didesnės jachtos įplauktų į marias nekliudydamos jo stiebais, jeigu viduryje būtų įrengta pakeliamoji arba pasukamoji konstrukcija. Klaipėdos uosto plėtra gilyn į marias neplanuojama.
Galėtų statyti koncesininkai
Prieš dešimtmetį lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias, be projektavimo išlaidų, būtų kainavęs 45–60 mln. litų.
Apmokestinus automobilius panašiai kaip keliones Smiltynės keltais, investicijos atsipirktų per 5–6 metus.
Tiltą galima pastatyti ir nelendant į valstybės kišenę – pagal koncesijos sutartį.
„Svarstydami tokią galimybę galimi koncesininkai jau varstė Susisiekimo ministerijos duris”, – prisiminė A.Vaitkus.
KVJU direkcija dėl naujos tilto statybos galimybių studijos parengimo jau tariasi su specialistais.
Tinkamai parengus siūlymus, pasak A.Vaitkaus, bus galima tikėtis ir Europos Sąjungos paramos.
Laivai uoste šonais dar nesidaužo
Darius Butvydas, „Smiltynės perkėlos” generalinis direktorius:
„Kalbos apie galimybes pagerinti susisiekimą su Kuršių nerija nutiesus tiltą per marias sklando jau pusšimtį metų. Tačiau padėtis nesikeičia – keleiviai ir automobiliai iki šiol plukdomi „Smiltynės perkėlos” keltais.
Nežinau visos su terminalų statyba ir uosto plėtros planais susijusios naujausios informacijos. Kol kas Kuršių mariose užtenka vietos visiems – mūsų keltai kitų laivų eismo nestabdo, iš uosto direkcijos tarnybų jokių pastabų nesulaukėme.
Pernai per Kuršių marias keltais perkelta 1,7 mln. keleivių ir 615 tūkst. automobilių. Abi Smiltynės perkėlos dirba kaip laikrodis, jokių eilių nėra. Vidurvasarį net ir kelioms valandoms sustabdžius keltus Klaipėdos gatvėse susitvenktų automobilių eilės.
Atplauks daugiau laivų, tačiau net ir pastačius dujų terminalą „Smiltynės perkėlos” darbo grafiką galima suderinti taip, kad keleivinių keltų ir dujovežių eismo maršrutai nesusikirstų.
Aišku, šiuo metu nei mes, nei KVJU direkcija tiksliai nežinome, kiek ir kokių dujovežių ar didžiakrūvių „Panamax” tipo laivų atplauks į uostą.
Baimės akys didelės – anksčiau irgi nerimauta, kad Smiltynės keltai trukdys į Tarptautinę jūrų perkėlą plaukiantiems didžiuliams keleivių ir krovinių laivams. Jiems pasirodžius uoste laivyba kurį laiką buvo stabdoma, o dabar mūsų ir įmonės DFDS keltai draugiškai prasilenkia.
Atsisakius mūsų keltų, būtų nubrauktos nemenkos investicijos „Smiltynės perkėlos” laivynui modernizuoti. Iki 2019 metų dar turime sumokėti beveik 17 mln. litų už keturis Bulgarijoje pastatytus naujus keltus. Gerų, bet jau padėvėtų laivų už tokią pat kainą niekam neįpirštume.
Jeigu tiltas per Kuršių marias būtų pastatytas, „Smiltynės perkėlą” reikėtų reorganizuoti – atsisakyti laivyno, atleisti darbuotojus. Tai irgi nuostolis valstybei.”
