Neskaidri, purvina, korumpuota. Įtarimų strėles į medicinos sistemą vis dar laido Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Šįkart būtent komitetui užkliuvo didžiosios Lietuvos ligoninės, kuriose gydomi sunkiausi pacientai, rašo „Lietuvos rytas“.
„Ne kartą žmonės pasakojo, kad ligoninėse vyksta negražūs dalykai. Esą valstybinėse gydyto įstaigose pacientai už atliktus tyrimus sumoka gydytojams tiesiai į kišenę.
Užtat gali apeiti eiles, kuriose atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimą yra laukiama ne vieną mėnesį”, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys socialdemokratas Juras Požela.
Surinko ir palygino duomenis
Seimo narys surinko ligoniams atliktų tyrimų duomenis iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos. Duomenys pakurstė politiko įtarimus, kad ligoninių veiklą temdo šešėlis.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2012 metais trys didžiausios gydymo įstaigos – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos bei Klaipėdos universitetinė ligoninė iš viso atliko 77 tūkstančius radiologinių kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimų.
Už 2523 tyrimus sumokėjo patys ligoniai, už kitus atlygino ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Kompiuterinė tomografija, atsižvelgiant į tai, kas tiriama ir kaip ji atliekama, kainuoja 150–990 litų.
Akreditavimo tarnyba renka ir analizuoja duomenis apie tai, kaip gydymo įstaigos naudoja brangiąsias sveikatos priežiūros technologijas.
Šios tarnybos duomenimis, trijose minėtose įstaigose 2012-aisiais atlikta 83,21 tūkst. kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimų. Gerokai daugiau, negu nurodė Valstybinė ligonių kasa. Kaip susidarė toks skirtumas?
Skaičiai pasėjo įtarimų
„Nemanau, kad poros valstybinių institucijų renkami duomenys turi taip smarkiai skirtis.
Akreditavimo tarnyba atsakinga už medicinos aparatų priežiūrą. Aparatuose yra skaitikliai, kurie fiksuoja tyrimų skaičių.
Jie nesutampa su tais duomenimis, kuriuos pateikia VLK.
Skaičiai yra mažesni net ir pridėjus tuos tyrimus, už kuriuos sumokėjo patys pacientai”, – kalbėjo J.Požela.
Manoma, kad ir kitose ligoninėse, turinčiose brangios diagnostinės aparatūros, padėtis yra panaši.
Priežastys – įvairios
Gydymo įstaigų atstovai gūžčioja pečiais. Ar tik politikai nesivelia į kovą su vėjo malūnais?
Kauno klinikų direktoriaus plėtrai Algirdo Basevičiaus nuomone, galima paaiškinti, kodėl VLK ir akreditavimo tarnybos kaupiami duomenys prasilenkia.
„Mūsų ligoninėje tyrimų atlikta būtent tiek, kiek nurodo akreditavimo tarnyba. Galbūt VLK apskaita nėra tiksli, nes ne visi tyrimų duomenys greitai pasiekia ligonių kasas.
Be to, mes turime filialą – Kauno onkologijos ligoninę. Galbūt ten atliktų tyrimų duomenys neatsispindi VLK ataskaitoje?” – spėliojo A.Basevičius.
Santariškių klinikų atstovai mano, kad tiesiog VLK ir akreditavimo tarnyba vaikščioja skirtingais takais.
„Ligonių kasos mums atskirai sumoka tik už ambulatoriškai atliktus radiologinius tyrimus.
Už kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus, atliktus stacionare gydomiems ligoniams, atskirai nebemokama.
Ligoninė gauna pinigus tik už pacientui suteiktą paslaugą.
VLK nerūpi, kokie tyrimai buvo padaryti gydant ligonį”, – paaiškino Santariškių klinikų direktoriaus pavaduotoja Elena Jurevičienė.
Anot jos, tokių skirtumų negalima kitaip paaiškinti. Mat atlikti jų nelegaliai neįmanoma – juk kiekvienas pacientas turi savo kodą, kurį nuolat stebi kompiuterinė sistema.
Tikina, kad už viską atsiskaito
Vytautas Dambrava
Privačių klinikų tinklo „Medea” vadovas
„Privatininkams nėra palikta nė menkiausio plyšelio sukčiauti. Atliekame kompiuterinės tomografijos tyrimus ir iš valdiškų gydymo įstaigų siunčiamiems pacientams.
Pateikiame ataskaitas, kiek suteikėme radiologijos paslaugų, kiek už jas mums sumokėjo VLK, o kiek – patys pacientai.
Neišdrįstume nė vieno tyrimo atlikti nelegaliai. Juk duomenis, įrašytus į laikmenas, pacientai perduoda juos konsultuojantiems gydytojams.
Jei pasitaikytų diagnostikos klaidų, pacientų ieškiniai akimirksniu pasiektų teismą. Jei paaiškėtų, kad kokio nors tyrimo nėra apskaitoje, gydymo įstaigą ištiktų katastrofa.”
Kaltina privačiai dirbančius medikus
Vytenis Andriukaitis
Sveikatos apsaugos ministras
„Tai, kad dvi įstaigos manipuliuoja skirtingais skaičiais, yra apskaitos bazių ydos arba šešėlinės ekonomikos faktai.
Ne kartą sakiau, kada medikai, dirbdami privačiose ir valstybinėse įstaigose, gali savavališkai naudotis valstybine infrastruktūra. Pavyzdžiui, atlikti brangius tyrimus, o pinigus įsidėti į kišenę.”
