Nors mieste laikyti gyvulius ar užsiimti žemės ūkiu ne savo žemėje draudžiama, kauniečiai vis dar bando apeiti šias taisykles.
Žmonės augina karves, kiaules, vištas. Valstybei priklausančioje žemėje puoselėja daržus. Taip kauniečiai stengiasi išsimaitinti, užsidirbti vaistams ar prisidurti prie pensijos.
Miesto ūkininkai įsitikinę, kad draudimai yra per daug griežti. Kad gyvūnų laikymo mieste taisyklės netobulos, atrodo, pradeda suprasti ir nusižengėlius kontroliuojantys seniūnijų darbuotojai.
Kaimynui nepatiko kvapas
Seniūnijų darbuotojai puikiai žino, kad kone kiekviename miesto rajone yra žmonių, mėginančių auginti gyvulius ar naminius paukščius.
Šilainių seniūnas Gintautas Sinkevičius teigė, kad netoli Žemaičių plento ir Baltijos gatvės sankryžos ne pirmus metus arklį Bulaną gananti Daiva Pakarklienė nereaguoja į įspėjimus gyvūno mieste neauginti.
Ne vieną skundą iš kaimynų dėl gyvulių keliamų nepatogumų yra gavusi Aleksoto seniūnija. Viename jų, pavyzdžiui, skundžiamasi, kad aleksotiškio Albino Brazio laikomos kiaulės skleidžia nemalonų tvaiką.
„Aš nevagiu, pašalpų neprašau, savo kieme auginu kiaulę, kad būtų ką valgyti, prisiduriu prie pensijos vaistams nusipirkti“, – aiškino Virbalio gatvėje gyvenantis A.Brazys.
Vyras sakė gimęs ir augęs kaime, todėl prie ūkio ir gyvulių pripratęs. Atsikraustęs į Kauną apsigyveno tuomet miesto pakraštyje.
„Kaip ir visi kaimynai, ėmiau auginti gyvulius. Savo mėsa, kiaušiniai, pienas visada skaniau. Ir pašarai anksčiau pigiau kainavo, todėl ūkį laikyti apsimokėjo“, – prisiminė pensininkas.
Su paršeliais skirtis gaila
Dabar vyro ūkis sumažėjęs. Kieme įrengtame nedideliame tvarte kriuksi viena kiaulė ir neseniai atsivesti 9 paršeliai.
A.Brazys pasakojo, kad gimtinėje turi žemės, todėl ten užsiaugina kviečių, miežių. Jais kiaulę ir šeria. Vasarą Aleksoto šlaituose prisipjauna žolės.
„Todėl kriuksę auginti vis dar apsimoka. Jei savo pašarų neturėčiau, būtų sunkiau“, – sakė aleksotiškis.
A.Brazys prisipažino, kad daugybę metų auginti gyvulių jam niekas netrukdė. Tačiau neseniai vienas kaimynas ėmė skųstis, kad tvartas dvokia. Seniūnija pensininką už kiaulės ir paršelių laikymą įspėjo ir įpareigojo gyvulius parduoti arba paskersti.
„Sergu vėžiu. Dėl skundų ir seniūnijos sprendimo sušlubavo ir širdis. Man taip gaila savo kiaulės ir paršelių. Bet ką padarysi, teks su jais skirtis“, – aimanavo vyras.
Kaunietis tikisi, kad už paršelius gaus po 100 ar 120 litų. Kiaulę ketina paskersti. „Mėsą suvalgysime. O už paršelius gautus pinigus pirksiu vaistų“, – sakė A.Brazys.
Prisiduria prie pensijos
Aukštuosiuose Šančiuose, Užšilių gatvėje, įsikūrę kauniečiai Birutė ir Vytautas Vonsevičiai savo kieme įsirengė vištidę. Joje laksto 18 dedeklių ir dekoratyvinis gaidys Pėtka.
Pensininkai suskaičiavo, kad per mėnesį prisiduria 100 litų.
„Pavasarį verslininkai į Lietuvą iš Lenkijos atveža daugybę 5 mėnesių sulaukusių vištų dėdeklių. Jos pigesnės, gali gauti ir už 18 litų. Lietuviškos vištos kainuoja apie 25 litus“, – pasakojo V.Vonsevičius.
Taip pat vyras už 90 litų įsigijo ir dekoratyvinį gaidį bei vištytę.
Vištas sutuoktiniai šeria traiškytais grūdais, saulėgrąžomis, kombinuotaisiais pašarais, bulvėmis ir morkomis.
„100 kilogramų traiškytų nemodifikuotų miežių, kviečių ir avižų kainuoja 80 litų. 40 kilogramų kombinuotųjų pašarų – 68 litai. Iš paukštininkų pigiau gaunu saulėgrąžų. To pakanka 2 mėnesiams“, – pasakojo kauniečiai.
Per parą vištos padeda apie 14 kiaušinių.
„Žmona kepa daugybę pyragų. Kiaušinius mėgstame ir patys, ir giminaičiai. Kas paragauja, supranta, kad jie naminių vištų“, – tvirtino kauniečiai.
Namus saugo budrus gaidys
Pensininkai tikino, kad vištų skersti neketina. Augins tiek, kiek joms skirta gyventi.
„Mes jas taip mylime, kad ranka nekiltų imtis kirvio“, – meiliai apie savo augintines kalbėjo V.Vonsevičius.
B.Vonsevičienė pasakojo, kad vištos ją atpažįsta, laksto iš paskos. „Lakenvelders“ veislės gaidys taip pat ne tik vištas gano. Jau 4 valandą ryto jis žadina šeimininkus. Jei prie namo artinasi svetimas žmogus, taip pat kaip tikras sargas ima giedoti, apie neprašytus svečius pranešdamas.
„Mes niekam lyg ir netrukdome. Kvaila, kad kažkokie draudimai yra nelankstūs“, – dėl savo vištų ateities būgštavo kauniečiai.
Stengiasi išmaitinti sūnų
Kitoje Aleksoto vietoje, Leipalingio gatvėje, esančiame valstybei priklausiančiame žemės sklype ganėsi karvė. Greta darbavosi dvi pagyvenusios moterys.
80-metė Augenija Baltrušaitienė kaupė bulves. Darže jau išdygę svogūnų, česnakų laiškai.
„Anksčiau šiame sklype daržoves augino kaimynė. Ji nebepajėgė dirbti, tai žemę paėmiau aš“, – neslėpė pensininkė.
Moteris pasakojo, kad gyvena drauge su suaugusiu ligotu sūnumi. „Vaikystėje jis pateko į avariją, susitrenkė galvą ir visam gyvenimui liko ligotas. Nieko negali dirbti, o valgo kaip du vyrai“, – vargais dalijosi A.Baltrušaitienė.
Todėl moteris sakė ir ėmusi auginti daržoves. „Prisikasiu kelis maišus bulvių, turėsime svogūnų. Iš jų daug ką gali pagaminti, užteks keliems mėnesiams, o paskui daržovių vis tiek reikės pirkti“, – planavo pensininkė.
Kaunietė prisipažino žinanti, kad žemė jai nepriklauso ir kad ūkininkauja nelegaliai. „Šitame sklype kažkas ruošiasi statyti namus. Kai jau lieps, tai ir paliksiu savo daržą. O taip gaila. Darbo nebijau, smagu kasdien pasikapstyti. Gal dėl to dar ir krutu. Be to, ir prisidurti savo užauginto maisto gerai, pensija nedidelė“, – sakė A.Baltrušaitienė.
Pensininkė ir greta besidarbuojanti jos kaimynė pasakojo, kad šalia jų daržo besigananti karvė priklauso kaimynystėje gyvenančiam vyrui. Vakarais jis primelžiąs kibirą pieno, keičia jį į kaimynių daržoves.
„Tas žmogus nieko blogo nedaro. O vis gauna įspėjimus ir baudas“, – kaimyną užjautė aleksotiškės.
Jautėsi tikra nusikaltėle
Nemalonumų turėjo ir baudų dėl savo auginamų daržovių yra gavusi ir Žaliakalnyje gyvenanti Beatričė Žaltauskaitė.
Prie stoties esančiame turguje ridikus už 2 litus, svogūnų laiškus ir krapus už 1 litą pardavinėjanti moteris pasakojo, kad derlių augina prie namų.
„Anksčiau dažniausiai eidavau į netoli namų esantį Žaliakalnio turgų. Atsisėsdavau atokiau vartų ir užsidirbdavau kelis litus. Turėjau nuolatinių pirkėjų. Jie žinojo, kur ir kaip daržoves ir vaisius auginu, todėl pasitikėdavo, pirkdavo“, – atvirai pasakojo pensininkė.
Tačiau B.Žaltauskaitė vis bijodavo tikrintojų. Kartą moteriai tekę sprukti nuo pareigūnų, kad nenubaustų už nelegalią prekybą.
„Visą gyvenimą dirbau darželio auklėtoja. Vaikus mokiau gyventi sąžiningai ir pati laikiausi įstatymų. Todėl norėdama prisidurti kelis litus, o ir su žmonėmis pabendrauti, pardavinėdama savo gėrybes jaučiausi nesmagiai. Sukau galvą, ką daryti, kad nebūčiau nusikaltėle“, – pasakojo moteris.
B.Žaltauskaitė sakė sužinojusi, kad seniūnijoje galima prašyti leidimo auginti daržoves. Seniūnijos atstovai apsilankė jos sklype, įsitikino, ką ir kiek pensininkė augina, ir leidimą verstis smulkia daržininkyste davė.
„Su tuo leidimu galiu legaliai turguje pardavinėti savo derlių. Smagu, kai žmonės perka, giria, jog daržovės skanios, natūralios. Šiandien turiu 10 ryšulėlių ridikų, tiek pat svogūnų laiškų ir krapų. Tikiuosi, kad uždirbsiu 30 litų. Prekiauju ne kasdien, nes ne visada turiu sveikatos ir tiek daug gėrybių neužauginu, bet per mėnesį prisiduriu apie 100 litų“, – neslėpė pensininkė.
Gaila darbščių žmonių, bet bausti tenka
Kazimieras Bartlingas
Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas
„Mieste gyvulius dažniausiai augina pagyvenę žmonės. Jie dažnai būna ligoti, gauna mažas pensijas, todėl nori prisidurti pinigų ar užsiauginti maisto, kad jo mažiau reikėtų pirkti.
Yra ir tokių, kurie visą gyvenimą laikė gyvulius, todėl skirtis su jais nenori, triūsia iš įpročio.
Ūkininkaujančių žmonių gaila. Tačiau laikydamiesi įstatymo, draudžiančio miesto teritorijoje auginti ūkinės paskirties gyvulių ar paukščių, privalome juos įspėti ir bausti.
Bauda siekia nuo 100 iki 1 tūkstančio litų.“
Seniūnijos taisykles siekia tobulinti
Rasina Žolynienė
Panemunės seniūnė
„Gyvūnų laikymo mieste taisyklės yra per griežtos. Jos ne visai tinka dirbtinai prie miesto prijungtoms teritorijoms – Vaišvydavai, Rokams ir kitiems buvusiems miesteliams, kaimams bei Kauno teritorijoje atsidūrusioms sodų bendrijoms.
Savo ūkeliuose žmonės nori laikyti ožkas, avis, vištas, bites. Tačiau leidžiama auginti tik dekoratyvinius gyvūnus.
Seniūnijų atstovai, nuolat girdėdami apie šias problemas iš gyventojų, rengia gyvūnų laikymo mieste taisyklių pataisas, kurios išspręstų problemą. Savo pasiūlymus savivaldybei pateiksime dar šiais metais.“
Daržoves augina ir studentai
Karina Klinkevičiūtė
IT specialistė
„Viešėdama Niujorke išgirdau apie idėją veisti nedidelius daržus betoniniuose miestuose ir nusprendžiau tai pritaikyti Kaune. Daržą įkurdinau uždarame Vytauto Didžiojo universiteto kieme.
Į nereikalingus vazonus, medžio paletes, lagaminus, rankines pasodinau pomidorų, baklažanų, įvairių prieskoninių daržovių ir gėlių. Rinkausi tokius augalus, kurie tinka augti lauke ir kuriems nereikia daug žemės. Sodindama daržą puoselėjau kelias idėjas. Jo priežiūra gali suvienyti bendruomenę. Studentai tai suprato ir noriai man padeda augalus prižiūrėti.
Taip pat tai ir ekologinis auklėjimas, nes augalus sodinau į nereikalingus, išmesti skirtus daiktus.
Labiausiai norėjau, kad miestiečiai pamatytų, jog daržoves galima auginti ir savo kiemuose, balkonuose. Tai ne tik įdomu, bet ir naudinga, nes nebereikia išlaidauti parduotuvėse ar turguose.“
