Močiutės namus kvepino prikabindamos kambariuose maišelių su kvapiaisiais augalais, pavyzdžiui, levandomis, o mamos, laukdamos atvykstančių svečių, pašlakstydavo svetainėje savo turimų kvepalų.
Šiais laikais kvepinti namus tapo įprasta, gal net madinga. O tam skirtos priemonės yra vienos perkamiausių, jų įvairovė – didžiulė, rašo "Lietuvos rytas".
Aromatų yra visiems gyvenimo atvejams ir metų laikams, pradedant pigiausiais purškiamaisiais aerozoliais ir baigiant brangiai kainuojančiais aromatais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, XIV amžiaus receptus.
Erzina sintetiniai kvapai
Namai paprastai kvepia žmonėmis, kurie ten gyvena. Tuo, ką jie valgo, kokie yra jų pomėgiai – sportuoja, domisi joga, yra sveiki, o gal namie gyvena ligonių ar mažų vaikų. Visi jie kuria namų kvapus.
Jie priklauso ir nuo švaros, higienos įpročių, pomėgio rūkyti namuose, dažnai vėdinti kambarius ar gyventi nevėdinamose patalpose.
„Kvapų architektė Tala Klinck yra išskyrusi dar vieną šiuolaikinių namų kvapų grupę.
Ji domisi, kaip kvepia poliruotas marmuras, plastiku dengtas medis, laminuotas plienas, kaip dervos, tirpikliai, latekso dažų pigmentai, sintetiniai kilimai ir epoksidiniai klijai, skleidžiantys savitus kvapus, veikia mūsų erdvės suvokimą.
Taigi dažniausiai gyvename tikroje kvapų kakofonijoje, tačiau prie savo kvapo priprantame ir jo nejaučiame.
Be to, neturime ir kriterijų kvapui įvertinti, nelabai nutuokiame, kas apskritai yra kvapų kultūra – kas vienam riečia nosį, kitam yra visai normalus kvapas“, – sakė bendrovės „Kvapų namai“ kvapų kultūros ir terapijos specialistė Laimė Kiškūnė.
Iš plačiai siūlomų komercinių namų kvepinimo priemonių ji negalėjo išskirti vienos efektyviausios ir geriausios.
Sintetiniai kvapai ne tik teršia erdves, bet ir neretai jas tiesiog užnuodija. Plačiai reklamuojami „švarių skalbinių“, „miško oro“, „citrusinių vaisių“, „levandų“, „natūralūs“ ir kitokie kvapai tik įsilieja į bendrą kvapų chaosą namuose.
Dalies stipriai kvepiančios chemijos (įvairių gaiviklių, purškiklių, plytelių, lapelių, muiliukų klozete ir kt.) turbūt derėtų iš viso atsisakyti, nes šie kvapai nesijungia su esamais kvapais, jų nesunaikina, nekuria kvapios erdvės, o tik maskuoja blogus kvapus.
„Kas gali būti blogiau už prisvilusio pieno ir sintetinio oro gaiviklio kvapų mišinį?“ – nusipurtė pašnekovė.
Namų grindis nukloja augalais
Kaip tinkamai kvepinti namus ir kuo? Kokios yra pačios pigiausios ir visiems prieinamos priemonės?
Formuojant namų kvapą, anot L.Kiškūnės, pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kokio norime ir kaip jis derės, kontrastuos, jungsis su jau esamais mūsų namų kvapais.
Taip pat reikėtų atsakyti į klausimą, kokius namų kvapus norime išnaikinti, kuriuos galime integruoti ir taip papildyti, įprasminti tą svetimą, atsineštą kvapą – net jei tai būtų nuostabiausi eteriniai aliejai, kokybiški natūralūs smilkalai ar tikros aromaterapinės žvakės.
Norintiems pakeisti įsisenėjusį, erzinantį namų kvapą ji patarė išsirinkti tam tikrą komponentą – natūralų ar sintetinį, kurio kvapas patinka, yra mielas, ir pradėti juo kvepinti namus reguliariai, kol visa namų erdvė prisigers to kvapo.
„Pigiausia priemonė kvepinti namus – nenaudoti jokių kvapų. Gerą kvapą namuose galima sukurti rūpinantis namų švara, higiena, nenaudojant stipriai kvepiančios buitinės chemijos.
Dar iki šiol Didžiojoje Britanijoje vasarą žmonės ant grindų tiesia kvepiančius augalus: levandas, šalavijus, rozmarinų šakeles, vingiorykštes, ajerus – nelygu, kurio augalo kvapas patinka ar tradiciškai nuo seno naudojamas tuose namuose, ir per juos vaikšto.
Mindomi džiūstantys augalai atiduoda savo mielą kvapą namams.
Tai gana senas ir itin paprastas namų kvepinimo būdas, paplitęs visame pasaulyje.
Gal ne visiems patiks miesto bute ant grindų gulintys, mindomi augalai. Aišku, jų galima padėti kur nors kambario kampe, tačiau jie nejudinami netrukus nustos skleisti kvapą“, – teigė L.Kiškūnė.
Ji paminėjo, jog, pavyzdžiui, Indijoje ir Pietryčių Azijoje namams kvepinti naudojamos vetiverijų (kvapiųjų auksabardzdžių) šaknys, iš jų pinami kvapūs dembliai, daromos durų ir langų užuolaidos.
Lietuvoje anksčiau į čiužinius kimšdavo kvapiąsias gardūnytes – jose esantys kumarinai ne tik skleidžia malonų kvapą, bet ir atpalaiduoja, migdo, į pagalves dėdavo stumbražolių – irgi dėl tų pačių kumarinų, o skaudančius ir po darbų pavargusius sąnarius ramindavo pelkinėmis vingiorykštėmis, nes jos turi salicilatų (natūralaus aspirino).
Bekvapio oro nėra
Šafranu nubarstytas Atėnų amfiteatras, rožių žiedlapiais apiberti ar rožių lietumi aplaistyti svečiai Romos patricijų buveinėse, Paryžiaus katakombos, vienuolynai Armėnijos kalnuose, persų ir arabų hamamai su rožių ir apelsinų vandens baseinais, olandų odos dirbtuvės ar Austrijos sidabro liejyklos – tas pasaulis atgytų grąžinus erdvėms jų kvapą.
Nematomos architektūros idėjos, gyvavusios senajame pasaulyje, sugrįžta ir yra naujovė erdvių kvepinimo srityje.
„Erdvės, kuriose gyvename, kvepia. Bekvapio oro tiesiog nėra. Nors kvapo ir nematome, jis yra pojūčiais apčiuopiama ir materiali substancija, nuo kurios tiesioginio veikimo priklauso tai, kaip mes suvokiame erdvę.
Pripažinkime, jog kvapai yra ne tik neatskiriami nuo vietos, bet ir neretai yra esminiai, vieninteliai kriterijai ją apibrėžiant. Nematoma, bet užuodžiama architektūra sukuria daug glaudesnius santykius su erdve nei matomi daiktai“, – teigė L.Kiškūnė.
Kokie kvapai yra populiariausi, mėgstami daugelio žmonių?
Mėgindama atsakyti į šį klausimą L.Kiškūnė kartu su savo kolegėmis atliko nedidelį tyrimą – sukūrė namų aromatų seriją.
Tam buvo pagaminta paprasčiausių, prieinamiausių – ant šilto paviršiaus lašinamų ir purškiamų įvairių aromatų.
Pasak jos, kad ir ką siūlytum, žmonės vis vien kvapus renkasi pagal savo vidaus ritmus ir gilius, neretai pasąmonėje glūdinčius poreikius.
Be to, kvapų pasirinkimas susijęs su sezoniškumu.
Prieš Kalėdas žmonės labiausiai perka linksmo ir dinamiško spygliuočių aromato kompoziciją: juodųjų pušų ir balzaminių kėnių.
Pavasarį renkasi gėlių kvapus, o vasarą išpopuliarėjo gaivūs, vėsūs, balzamiški, žoliniai aromatai.
L.Kiškūnei patinka nei daiktais, nei kvapais neužgrūstos erdvės, ji mėgsta skaidrią, lengvą, bet ne sterilią atmosferą, kurią savo namuose sukuria pasitelkdama smilkalus.
„Po labai gero natūralaus smilkalų dūmo jaučiuosi kaip po vasaros audros, kai visa gamta švenčia palengvėjimą.
Labai mėgstu smilkyti dervas, jas komponuoti tiesiog ant angliuko ir mėgautis mažyčiu baltu dūmeliu.
Švelnus įvairių augalų dervų, sakų, santalų, kedrų, agarmedžių medienos dūmo kvapas labai gerai dera su mano namų gyventojų, knygų, paveikslų, buityje naudojamų eterinių aliejų kvapais“, – sakė ji.
Pataria naudoti saikingai
Pasak viešosios įstaigos „Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje“ aplinkosaugos specialistės Justės Buzelytės, dažniausia žmonių daroma klaida kvepinant namus yra saiko neturėjimas.
„Šiandien tik nedaugelis kvapiųjų medžiagų yra visiškai ištirtos, apie kitų poveikį trūksta duomenų.
Iki šiol manyta, kad nedideli naudojami kiekiai yra saugūs, tačiau pastaruoju metu ypač susirūpinta kompleksiniu šių medžiagų poveikiu, nes aromatų naudojimas labai plačiai paplitęs ir per dieną turime sąlytį su daugeliu medžiagų – naudojame kvepalus, kūno kremą, prausimosi priemones, šampūną.
Tokio kvapų kokteilio efektas nėra iki galo ištirtas.
Naudojamos namų kvepinimo priemonės paprastai tik maskuoja blogus kvapus, bet jų nepanaikina.
Tad pirmiausia reikėtų pašalinti blogų kvapų šaltinį“, – patarė ji.
Dera dažnai vėdinti patalpas, pasimerkti gėlių, juk maloniausiai kvepia gaiva.
Jei to maža, reikėtų rinktis gaminius, kuriuose naudojamos natūralios kvapiosios medžiagos. Pavyzdžiui, galima užlašinti kelis lašus patinkančio natūralaus eterinio aliejaus ant medvilninio audinio ir pasidėti norimoje vietoje.
Pasak J.Buzelytės, sintetiniai aerozoliai greitai garuoja ir pasklinda po patalpą dėl juose esančių lakiųjų medžiagų, kurios padeda kvapui sklisti. Tai butanas, izobutanas, propanas, kurių didelė koncentracija veikia centrinę nervų sistemą.
Smulkios aerozolio dalelės lengvai įkvepiamos, po kiek laiko jos nusėda ant grindų, kilimo, baldų.
„Deginant smilkalus į orą patenka daug smulkiųjų dalelių, kurios įkvėptos gali sudirginti kvėpavimo takus.
Pastebėta, kad vaikams ilgą laiką būnant prismilkytoje patalpoje didėja rizika susirgti astma, taip pat padažnėja kosulys, pavojus susirgti kvėpavimo takų vėžiu.
Deginant smilkalus į aplinką išsiskiria ir pavojingų cheminių medžiagų – benzeno, kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA).
Pastarieji yra vieni didžiausių oro teršalų, susidarantys deginant dujas bei dyzelinį kurą, ir gali net trikdyti kūdikių vystymąsi“, – sakė aplinkosaugos specialistė.
Kvapiosios žvakės dažniausiai gaminamos iš parafino ir gelio, kuriuos deginant į aplinką gali išsiskirti acetaldehido, formaldehido, naftaleno, sukeliančių neurologines bei vėžines ligas.
Eteriniai aliejai gali būti natūralūs ir sintetiniai. Pastarieji naudojami dažniausiai dėl pigumo ir paprastesnės gamybos.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad alergiją gali sukelti tiek sintetiniai, tiek natūralūs kvapai.
Norint išvengti alergizuojamo poveikio, pirmiausia rekomenduojama vengti oficialiai į alergizuojamųjų medžiagų sąrašą įtrauktų cheminių medžiagų (natūralių ir sintetinių)“, – sakė J.Buzelytė.
Kambariniai augalai
Žemėje auga apie 3 tūkstančius eterinių aliejų turinčių augalų, tarp jų yra nemažai ir kambarinių.
Savo aromatu jie pripildo patalpų orą ir teigiamai veikia jose esančius žmones.
Tad namuose ant palangės turėtų augti bazilikų, pelargonijų, levandų, rozmarinų, mėtų, melisų, šalavijų, laurų, kambarinių rožių ir kt.
Dėl gaivos naudinga namuose auginti kelis kambarinius augalus, pavyzdžiui, lelijas, paparčius, palmes, alavijus. Daugelis jų ne tik sunaudoja anglies dioksiną, bet ir kai kurias lakias organines medžiagas.
Paprastoji pelargonija – mūsų senolių itin mėgstama kambarinė gėlė – išskiria tam tikrų medžiagų (jonizuoja orą), suteikiančių žmogaus organizmui papildomos energijos. Jų ypač daug yra kalnų ore, kur lengva kvėpuoti.
Geriausias – naujo automobilio kvapas
Kai kurie vairuotojai juokauja, jog geriausiai kvepia naujas automobilis, todėl naują transporto priemonę bet koks kvapas tik „sugadintų“.
Kokius aromatus renkamės automobiliui, juokauja vairuotojai, priklauso ne tik nuo piniginės storio, bet ir nuo išsilavinimo, vairuotojo statuso visuomenėje. Juk retai pamatysite solidų verslininką, kurio automobilyje kabotų ar būtų pritvirtinta kelis litus kainuojanti eglutė ar žuvytė. Nesolidu.
Jei vairuotojai patys naudoja gerus ir kokybiškus kvepalus, automobilio salonui papildomų aromatų tikrai nereikia.
Tiesa, oro gaivikliais būtinai turėtų pasirūpinti rūkaliai, nes cigarečių tvaikas automobilio salone laikosi ilgai.
Lietuvoje yra įmonių, kurios savo klientams automobilių aromatus siūlo papuošti nuotrauka, įmonės logotipu. Tokie aromatai tinka ir kaip dovana verslo klientams ar artimam žmogui.
Automobilių detalių parduotuvėse, prekybos centruose automobiliams skirtų aromatų pasirinkimas yra didelis. Vieni tvirtinami prie ortakių, kiti kabinami ant veidrodėlio. Kai kurie aromatiniai milteliai tiesiog beriami į salone esančią peleninę.
Bendrovės „Autoaibė“ atstovė Vaida Piknienė sakė, kad visada madingas ir populiarus vanilės kvapas. Taip pat vairuotojai mėgsta citrusinius, kokosų kvapus.
Žinoma, aromatų kaina atspindi ir jų kokybę – maždaug dvidešimt litų kainuojantys aromatai automobilio saloną gaivins kelis mėnesius, o kainuojantys kelis litus – vos porą savaičių.
Parengė Jurgita ČINKIENĖ
Kaip tinkamai naudoti aromatinę žvakę
Jei laukiate namuose svečių ir norite, kad namai maloniai pakviptų vasara, nedekite aromatinės žvakės prieš pat atvykstant svečiams.
Tai reikėtų padaryti arba vizito išvakarėse, arba likus kelioms valandoms iki jo – žvakės paviršius turi visiškai išsilydyti, tik tada bus juntamas aromatas.
Jei po to žvakę pakartotinai uždegsite, nors ir trumpam, patalpa iškart prisipildys jos aromato.
Kiekvienai patalpai – po aromatą
Prieškambaris, nuo kurio prasideda kelionė po namus ir pažintis su jų šeimininkais, turi kvepėti lengvu aromatu, suteikiančiu ramybę ir komfortą. Tam tinka kiparisų, verbenų, citrusinių vaisių kvapai.
Svetainėje turėtų jaustis taip pat lengvas, tačiau džiugią nuotaiką kuriantis kvapas, kuris padėtų užmiršti kasdienybės rūpesčius. Tam puikiai tinka spygliuočių aromatai, ypač kedrų aliejaus, mėtų, citrusinių vaisių.
Miegamajame tinka minkšti atpalaiduojantys, geram miegui nuteikiantys, jausmingumą pažadinantys kvapai (kvapiųjų kanangų, jazminų, verbenų, pačiulių, cinamono, saldžiųjų apelsinų, santalų). Ant pagalvės kampučio užlašinus kelis lašelius bergamočių ar levandų, lengviau užmiegama, o intymumo atmosferą padės sukurti rožių, kvapiųjų kanangų aliejai.
Virtuvėje turi kvepėti prieskoniais (cinamonu, vanile, gvazdikėliais, laurais, imbieru, muskatu, kardamonu) arba kava. Patariama kartkartėmis virtuvinių spintelių lentynėlių kampus patepti imbierų, cinamono ar vanilės eteriniu aliejumi suvilgytu vatos gabalėliu.
Kad namuose paskleistas aromatas nepavirstų sunkiomis, dusinančiomis užuolaidomis, reikėtų saikingai jį naudoti – patalpose neturi būti jaučiamas per daug stiprus ir intensyvus kvapas.
Tualete pastatykite dekoratyvų indą su acto ir sodos tirpalu, praustuvę ir unitazą išplaukite stipria dezinfekcinį poveikį turinčių kvapių žolelių (rozmarinų, šalavijų ar kt.) ištrauka – apsieisite be orą gaivinančių sintetinių purškalų, į unitazo vidų dedamų muiliukų.
Nemalonus kvapas virtuvėje išnyks sausoje keptuvėje pakaitinus džiovintų gvazdikėlių, čiobrelių ar kitokių aitresnio aromato prieskonių. Galite sausoje keptuvėje pakepinti net kavos pupelių arba džiovintų citrusinių vaisių žievelių.
