Taip kurorto savivaldybė siekia susigrąžinti bent dalį šiemet itin sumenkusių pajamų iš įmonės „Orlen Lietuva”.
Būtingėje naftos terminalą valdančios bendrovės sprendimas sumažinti apmokestinamą nekilnojamąjį turtą skaudžiai kirto Palangos biudžetui, rašo „Lietuvos rytas”.
Pernai iš nekilnojamojo turto mokesčio kurortas gavo per 7,7 mln. litų pajamų.
Daugiau nei pusę šio mokesčio – 4,3 mln. litų – „Orlen Lietuva” sumokėjo už Palangos teritorijoje esantį naftos terminalą.
Tačiau pagal naują metodiką perskaičiavus terminalo turto vertę naftos įmonė šiemet miestui perves tiktai pusę milijono, o bendros pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio susitraukė iki 3,5 mln. litų.
Todėl Palangos savivaldybė prie didžiųjų mokesčių mokėtojų priskirtų pramonės, gamybos ar inžinerinius statinius turinčių įmonių turtą apmokestino 3 proc. Anksčiau tarifas siekė 1 proc.
Didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai Valstybinė mokesčių inspekcija priskiria tas bendroves, kurių metų apyvarta viršija 60 mln. litų.
Į šią įmonių kategoriją patenka ir „Orlen Lietuva”, kuri 2014 metais Palangos biudžetui mokės tris kartus daugiau – 1,5 mln. litų. Be jos, 3 proc. tarifas nustatytas dar kelioms bendrovėms, tarp kurių yra LESTO, „Lietuvos dujos”.
Papildomų nekilnojamojo turto pajamų paieškos kirto ir komercinėms įmonėms, kurios šįmet mokės tik pusę procento nuo turto vertės. Užtat nuo kitų metų tarifas padidės iki 2 proc.
Tai pajus apie 40 bendrovių – Palangoje esantys prekybos centrai, degalinės, bankų, vaistinių filialai, didelių įmonių poilsinės.
Bet net ir tiek padidinus nekilnojamojo turto mokestį Palangos savivaldybės pajamos, palyginti su šiemet, 2014-aisiais išaugs tik milijonu litų ir sieks 4,5 mln.
Užpernai ir anksčiau Palangos savivaldybė nekilnojamojo turto mokesčių gaudavo nuo 7 iki 8 mln. litų, o 2009 metais – net beveik 9 mln. litų.
