Sunkieji metalai, aflatoksinai, genetiškai modifikuotų organizmai, pesticidų, aruodinių kenkėjai. Visų šių „prieskonių“, ištyrus laboratorijose, galima atrasti ir ryžiuose. Šie grūdai dažniausiai sulaukia ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) dėmesio. Mat vartotojai prasta ryžių kokybe skundžiasi dažniausiai.
Per pastaruosius trejus metus VMVT gavo kone 200 vartotojų skundų. Vien per 5 šių metų mėnesius tarnybą pasiekė 36 tokie skundai. Vos ne kas antras vartotojas (40 proc.) skundėsi pagrįstai: ryžiai, kurių kokybe suabejojo žmonės, buvo nevalgomi.
Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Franco Komarovskio, šiemet, ištyrus į Lietuvą importuojamus ryžius, nustatytas vienas atvejis, kai importuojami ryžiai neatitiko nustatytų saugos rodiklių. Pesticidų – ypač daug Patikrinus bendroves „Kongama“ iš Vietnamo importuotų ryžių siuntą buvo nustatyta, kad ryžiuose pesticido karbendazimo koncentracija 2 kartus viršijo didžiausią leistiną kiekį. Visą ryžių siuntą – 25 tonas, uždrausta įvežti į Lietuvą. Specialisto teigimu, vykdant rinkoje parduodamų ryžių kontrolę dažniausiai nustatomi pažeidimai, susiję su ryžių kokybe – tai pašalinis kvapas ir skonis, aruodiniais kenkėjais ar įvairiomis priemaišomis užterštos kruopos, ženklinimo neatitikimai. „Ryžių grūdai, lukštenti šlifuoti ar skaldyti, turi būti švarūs, be pašalinių kvapų. Juose neturi būti aruodinių kenkėjų, vabzdžių, nuodingų ar kokių nors kenksmingų medžiagų. Pesticidų ir kitų teršalų koncentracijos neturi viršyti leistinų normų. Ryžių fasavimu Lietuvoje užsiima 4 įmonės, jos ir atsako, kad į rinką tiekiama produkcija atitiktų visus kokybės reikalavimus”, – teigė F. Komarovskis. Smirda pelėsiais VMVT duomenimis, pastaruoju metu ypač padaugėjo skundų, kai vartotojus erzino nebūdingas ryžiams aštrus cheminių medžiagų ar pelėsių kvapas. Tokie ryžiai netinka vartoti maistui.
Pavyzdžiui, per 2011 metus dėl aruodiniais kenkėjais užterštų ryžių buvo gauti 4 pasitvirtinę vartotojų skundai. Jais prekiavo bendrovės „Galinta ir partneriai“, „Skanėja“, bei Latvijos įmonė „Dobeles dzirnavniek“. Dėl pašalinio skonio ar kvapo pasitvirtino du skundai, - ryžiai buvo supakuoti bendrovėje ,,Galinta ir partneriai”.
Tuo tarpu per 5 šių metų mėnesius dėl pašalinio kvapo ryžiuose gauta jau 12 pasitvirtinusių vartotojų skundų ( „Galinta ir partneriai“ produkcija) ir 1 pasitvirtinęs skundas dėl supelijusių ryžių („Skanėja“ produkcija).
Šiemet daugiausia vartotojų nusiskundimų sulaukusi UAB „Galinta ir partneriai“ – viena didžiausių ryžių gamintojų šalyje, todėl, atsižvelgus į rizikos vertinimą, ši įmonė tikrinama dažniau. Žinoma, griežtesnei kontrolei įtakos turi ir pasikartojantys atvejai, kai į rinką pateikiami nekokybiški produktai.
Anot specialisto, dažniausiai pašalinis kvapas ryžiuose atsiranda todėl, kad jie, rengiant eksportui, netinkamai apdorojami apsauginėmis medžiagomis.
Apdorojama chemikalais
Norint apsaugoti ryžius sandėliavimo ir transportavimo metu ryžiai fumiguojami, t. y. apdorojami specialiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, aliuminio fosfidu, fosginu, etilo formatu ar pan. Nebūdingas ryžiams kvapas gali atsirasti ir dėl netinkamos taros, transportavimo ar sandėliavimo sąlygų. . „Pasikartojantys atvejai visų pirma rodo, kad įmonėms reikėtų tobulinti savo savikontrolės sistemą, o ypač vertinti žaliavų tiekėjų patikimumą. Gal reikėtų ir dažnesnių žaliavų saugos ir kokybės savikontrolės tyrimai.
Be to, daugelyje šalių įmonės, tiekiančios prekybai negyvūninius produktus – džiovintus vaisius, riešutus, įvairias kruopas, makaronus, nurodo jų kokybės klasę, taip leisdami vartotojui pasirinkti produktą, atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį.
Lietuvoje nėra teisės akto, nustatančio kriterijus tokiam rūšiavimui, tačiau įmonė juos gali nustatyti savo vidaus standartuose. Tuomet vartotojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti, kokį produktą pirkti,“ – sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
