Su šia problema labiausiai susiduria didieji miestai, LB vadovas pagyrė Visagino savivaldybę, kuri skolų beveik neturi.
Abejonių kelia ir savivaldybių skolų skaidrumas, LB sakė matantis tam tikrų pagudravimų, kai savivaldybes kredituoja jų pačių įmonės.
„Jei sušlubuotų skolų grąžinimas, sušlubuotų pasitikėjimas visu viešuoju sektoriumi“, – savivaldybes skaidriau valdyti savo finansus ragino V. Vasiliauskas.
Kitas Lietuvos finansams grėsmę keliantis veiksnys – nesubalansuota kredito unijų veikla, tačiau LB valdybos pirmininkas pabrėžė, jog nerimauti verčia tik kelios unijos.
V. Vasiliauskas skatino staigią šių unijų plėtrą lydėti rizikos valdymu. Kartais to siekiant prisideda ir pats centrinis bankas, tačiau pasitaisiusioms unijoms taikytos priemonės yra atšaukiamos.
Bankams kapitalo pakanka
LB vadovas pasidžiaugė, kad visiems Lietuvoje veikiantiems bankams šiuo metu prireikus atremti grėsmes kapitalo užtektų. Nors šiemet apie konkrečių bankų kapitalo pakankamumą LB dar neskelbia, tai planuojama pradėti kitąmet.
„Manau, kad rinka tam pasiruošusi,“ – „Snoro“, Ūkio banko ir kelių kredito unijų problemas sveikai atlaikiusią rinką įvertino V. Vasiliauskas.
Finansinio stabilumo apžvalgoje skelbiama, kad šiuo metu nė vienas bankas kapitalo pakankamumo rodiklio nepažeidžia, bankų sektoriaus svertinis kapitalo pakankamumo vidurkis pasiekia 11,6 proc., o mažiausia kapitalo pakankamumo individualaus banko rodiklio reikšmė – 8,9 proc. (minimalus reikalaujamas kapitalo pakankamumo rodiklis yra 8 proc.).
LB paskaičiavo, kad likvidaus turto atsargos leistų bankams atlaikyti didelį indelių susitraukimą – net jeigu indelių sumažėtų 25 proc. – jiems problemų nekiltų.
„Taigi, bankų nemokumo problemų bent jau artimiausioje ateityje neprognozuojame“, – užtikrino LB vadovas.
Dar trys rizikos
Siekdamas apžvelgti visas Lietuvos finansų rizikas LB atlikto naują testavimą, kuriame įvertinta užsitęsusi kai kurių euro zonos šalių skolų krizė ir užsienio paklausos kritimas, padidėjęs jautrumas galimoms rizikoms Skandinavijos šalyse ir ilgą laiką esančios mažos palūkanų normos finansų rinkose.
Pagal šį modelį, jei išvardintos rizikos realizuotųsi, vienas pagrindinių šalies ūkio variklių – eksportas – per metus smuktų daugiau nei ketvirtadaliu, o šalies bendrasis vidaus produktas sumažėtų dešimtadaliu. Tai gerokai pablogintų skolininkų galimybes grąžinti paskolas.
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad testavimo metu modeliuoti sukrėtimai yra tik hipotetiniai, o jų realizavimosi tikimybė šiuo metus siekia vos 1 proc.
Mažėja terminuotų indelių
Nors indelių Lietuvos bankuose daugėja ir tai rodo didėjantį pasitikėjimą bankine sistema, dėl žemos palūkanų normos pastaruoju metu pastebėta terminuotų indelių mažėjimas – vis daugiau jų pereina į einamąsias sąskaitas.
2012 m. mažėjo ir bankų turtas, tačiau jie vis dar išlieka vyraujančiai tarpininkais Lietuvos finansų sistemoje. Bankai pradėjo daugiau skolinti: „Skolinimas padidėjo 1 proc., taigi lipame į kalną“, – sakė V. Vasliauskas.
Taip pat švelnėjo skolinimosi sąlygos, krito palūkanos – įmonės pradėjo aktyviau naudotis skolinimosi galimybėmis, tačiau dėl euro zonos problemų, tai vyko atsargiai.
„Rinka trykšta sveiku optimizmu“, – apibendrino LB vadovas.
Pagerėjo ir draudikų rezultatai, pernai jie gavo 89 mln. Lt pelno, nors anksčiau dirbo nuostolingai. Pokytį lėmė investavimo veikla ir draudimas.
Tuo metu vertybinių popierių birža nebuvo aktyvi, tai iš esmės lemia sekli Lietuvos kapitalo rinka. Nors, OMX Vilnius indeksas ūgtelėjo 19 proc. – beveik daugiausiai Europos Sąjungoje.
Šių metų Finansinio stabilumo apžvalgą V. Vasiliauskas baigė LB ateities planais. Ketinama stiprinti makroprudencinę politiką ir imant pavyzdį iš Europos sisteminės rizikos valdybos prisidėti prie šalies finansinio stabilumo apsaugos.
