Dėl Irano branduolinės programos susirūpinusių Vakarų valstybių paskelbtos sankcijos iš peties smogė nuo naftos eksporto priklausomai šaliai. Iraną kankina aukšta infliacija, didelis nedarbas ir neigiamas bendrojo vidaus produkto augimas.
Todėl ekonomikos klausimas renkant naująjį prezidentą yra labai svarbus. Nors Irane prezidento galios yra gana ribotos, valdžia sutelkta aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei rankose, rinkėjai savo balsus sveria būtent pagal kandidatų pažadus imtis veiksmų sprendžiant ekonomines problemas.
Bėda ta, kad nei konservatorių favoritas Saeedas Jalilis, nei reformistų pasirinkimas Hassanas Rouhanis be pažadų mažinti nedarbą ir suvaldyti infliaciją, nieko konkretaus nepasiūlo.
Jeigu naujasis Irano prezidentas ir išrinktas neras būdo, kaip pagerinti šalies gyventojų gyvenimo sąlygas, jam gali tekti taikstytis su Vakarų reikalavimais, idant jie atšauktų naftos prekybai taikomas sankcijas. Arba tapti dar labiau priklausomais nuo Kinijos, kuri jau dabar yra didžiausia iranietiškos naftos pirkėja.
