Leidimas Marvelės krovininės prieplaukos statybos priemonių plano rengimui buvo duotas 2008 m., kai susisiekimo ministru dirbo dabartinis premjeras A. Butkevičius, o statybos darbams startą davė dabartinis susisiekimo ministras R. Sinkevičius, praėjusių metų pabaigoje pasirašęs įsakymą Marvelės prieplaukos statybos darbams skirti per 9 mln. Lt.
Šiuo metu vykstantys teritorijos paruošiamieji ir žemės bei įvažiavimo į teritoriją įrengimo darbai jau leidžia įsivaizduoti būsimojo uosto erdves. Prieplaukos statybos darbus planuojama užbaigti iki 2014 m. rugsėjo mėn. 30 d.
Pradėtas įgyvendinti projektas vis labiau patraukia verslininkų dėmesį. Privatūs Lietuvos investuotojai su partneriais iš Nyderlandų bei Didžiosios Britanijos planuoja įgyvendinti 100 mln. litų vertės krovinių pervežimo projektą Nemunu, kurio metu planuojama suprojektuoti ir pastatyti specialiai Nemunui pritaikytas baržas ir jomis gabenti krovinius maršrutu Kaunas–Klaipėda. Kauno LEZ vadovo Vyto Petružio teigimu, užsienio verslo subjektai jau šiandien aktyviai domisi galimybėmis vežti įvairius krovinius vidaus vandenų keliais.
Paskaičiuota, kad barža iš Kauno į Klaipėdą, kur ji iškraunama ir pakraunama iš naujo, nuplaukia ir grįžta atgal per 72 valandas.
„Nors laiko sąnaudos atrodo pakankamai didelės, reikia įvertinti tai, kad vienu kartu krovinių yra pervežama keliasdešimt kartų daugiau nei automobiliais, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas. – Be to, baržomis gabenami kroviniai į uostą atvyksta laiku, o tai leidžia tiksliai prognozuoti veiklą ir vystyti logistikos sistemą.“
Įmonės vadovo manymu, krovininė prieplauka, galėsianti priimti iki pusės mln. tonų krovinių per metus, užpildys esminę spragą krovininės laivybos infrastruktūroje ir taps šalies vidaus vandenų logistikos pamatu.
Pasak G. Labanausko, ateityje taip pat svarstoma suvienodinti gylius Nemune. Šiuo metu nuo Klaipėdos iki Jurbarko garantuojama, kad gali praplaukti laivai su grimzle iki pusantro metro, o nuo Jurbarko iki Kauno – su 30 cm mažesne grimzle. Nors skirtumas atrodo nedidelis, krovinių plukdymui tai gan rimta kliūtis, nes esant tokiam gylių skirtumui, seklesniuose vandenyse laivus galima pakrauti iki trečdalio mažesniu kroviniu. Sutvarkyti Nemuno vagą, kad visoje upėje būtų vienodos galimybės krovinių gabenimui, galėtų kainuoti apie 100 mln. litų.
Prieplaukos projekto įgyvendinimo metu bus pastatyta 120 m ilgio krantinė, apie 1 ha prieplaukos aikštelė su vidaus keliais, privažiavimo kelias, įrengta būtiniausia infrastruktūra saugiam prieplaukos eksploatavimui (vandentiekio, buitinių-ūkinių, paviršinių nuotekų, elektros tinklai).
Prieplaukoje bus galima perkrauti ir sandėliuoti vandens transporto priemonėmis atvežtas statybines medžiagas (tarp jų – birias), krovinius konteineriuose, medieną, didžiagabaritinius ir sunkiasvorius, kitus krovinius.
Bus atliekami krovinių iškrovimo iš laivų ir pakrovimo į laivus darbai, krovinių sandėliavimas (saugojimas) bei krovinių atvežimas ir išvežimas automobiliais. Statybos darbų darbus atlieka jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrovė „Kamesta“ ir "Šilutės polderiai“. Projekto vertė – 9 mln. 576 tūkst. Lt.
Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statybos projekto II etapas įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą, jo vertė – 13 mln. Lt. Tačiau nėra numatytas laikotarpis, kada tai galėtų būti įgyvendinta, todėl projekto įgyvendinimo galimybės nėra aiškios. Pasak G. Labanausko, jeigu įgyvendinus Marvelės krovininės prieplaukos statybos darbų I etapą pasiteisins krovinių srautų bei poreikių prognozės, tada bus svarstoma prieplaukos plėtros II etapo galimybė viešojo ir privataus sektorių partnerystės (koncesijos) būdu. Privatus investuotojas į prieplaukos infrastruktūrą ir suprastruktūrą turėtų investuoti apie 38 mln. Lt bei gauti teisę prieplauką valdyti ir eksploatuoti 25 metus.
