Šįkart ataka buvo nukreipta prieš vieną didžiausių bankų Lietuvoje - „Swedbank“. Vakarų Lietuvoje ėmė sparčiai plisti gandai, kad šis bankas bankrutuoja, o jame laikomus pinigus žmonėms esą bus leidžiama atsiimti tik iki 15 valandos.
Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad situacija yra stebima ir dar svarstoma, ar dėl gandų skleidimo kreiptis į policiją ir prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Mažesniuose miesteliuose žmonės ateina į banko klientų aptarnavimo centrus ir tikrina informaciją. Dėl to susidaro apgulties vaizdas, tačiau žmonės panikai nėra pasidavę ir pastebimo indėlių judėjimo nėra“, - teigė S. Abraškevičius.
Anot jo, tokį gandų plitimą gali paskatinti net klientų aptarnavimo skyriuose susidariusios didesnės žmonių eilės.
Per pirmąjį 2013 metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 112 mln. litų grynojo pelno, iš kurio 33 mln. litų sudarė pelnas už parduotą dukterinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą „Swedbank“ Estijoje.
Neskaičiuojant už akcijas gautų pajamų, grynasis ketvirčio pelnas siekė 79 mln. litų ir buvo 18 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (96 mln. litų).
„Swedbank“ išplatino oficialų pranešimą apie gandus:
„Pastarosiomis dienomis „Swedbank“ klientus pasiekia klaidinantys pranešimai, kuriuose abejojama banko veiklos tęstinumu ir skleidžiami jokio pagrindo neturintys gandai apie banką. Šie pranešimai platinami socialiniuose tinkluose, taip pat siunčiami SMS žinutėmis, el. paštu ar telefonu.
Perspėjame savo klientus, jog tai yra klaidinanti informacija, neturinti jokio loginio paaiškinimo ir raginame ją ignoruoti. Bankas taip pat primena, jog už gandų ir klaidingos informacijos platinimą gresia teisinė atsakomybė. Bankas ketina kreiptis dėl klaidingos informacijos skleidimo į teisėsaugos institucijas. Atkreipiame dėmesį, kad pranešimai parašyti su daugybe gramatinių klaidų, pateikiama klaidinga informacija apie kitus bankus. Neatmetame prielaidos, jog šios informacijos platinimu siekiama suklaidinti banko klientus.
Šia situacija gali pasinaudoti ir sukčiai, siekiantys išvilioti asmeninius klientų duomenis bei užvaldyti gyventojų lėšas. Todėl klientai turėtų išlikti budrūs ir ignoruoti šią informaciją, o kilus klausimams visų pirma kreiptis į banką.“
Bankai dirba stabiliai
Lietuvos banko atstovas Giedrius Simonavičius portalui lrytas.lt teigė, kad šalyje dirbantys bankai veikia stabiliai. Neseniai atlikti bankų testavimo rezultatai rodo, kad jie pasiruošę atlaikyti kur kas didesnes krizes nei pastarosiomis dienomis dirbtinai skleidžiama panika.
"Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis. Tikimės, kad jos nustatytis panikos skleidėjus. Norime priminti, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė", - sakė G. Simonavičius.
Tuštino sąskaitas
Palangoje parduotuvę turinčios nedidelės prekybos įmonės buhalterė įspėjo pardavėją, kad ši neneštų pinigų į „Swedbank“. Apie esą numatytus pinigų išdavimo apribojimus buhalterę neva įspėjusi pažįstama vieno šio banko klientų aptarnavimo centro darbuotoja.
Vėliau buvo nuspręsta, kad pardavėja iki pietų pinigus vis dėlto padėtų į „Swedbank“ esančią įmonės sąskaitą ir tuomet buvo skubama juos pervesti kitur.
Ištuštinti savo sąskaitas skubėjo ne tik verslininkai, bet ir privatūs klientai. Tačiau juos stabdė per dieną pervedamų pinigų limitas.
Apie 10 valandą pasklido žinia, kad prie šio banko Kretingos skyriaus jau būriuojasi žmonės. Tiesa, per pietus ten lauke žmonių nebesimatė.
Prieš pietus ramu buvo ir banko Palangos skyriuje. Patalpų viduje sėdėjo tik keletas žmonių. Prie skyriuje esančio bankomato stovėjo 5 žmonių eilutė, tačiau vasaros metu kurorte pagausėjus poilsiautojų tai - įprastas vaizdas.
Kaip tik šiuo metu „Swedbank“ klientai yra supažindinami su internetinės bankininkystės teikiamomis paslaugomis, todėl klientų aptarnavimas užtrunka kiek ilgiau ir laukimo salėse susikaupia didesnis žmonių skaičius.
Gatvėje kalbinti palangiškiai dar prieš kelias dienas girdėję tokius gandus, tačiau sakė jais netikintys.
„Kad bankrutuotų „Swedbank“ Lietuvoje pirmiausia turėtų bankrutuoti centrinis bankas Švedijoje, o tai yra neįmanoma. Jei šis bankas Lietuvoje ir patirtų finansinių sunkumų, jis beregint būtų paremtas pinigais iš centrinio Švedijos banko“, - svarstė Palangos gyventojai.
Šilutėje ir Pagėgiuose - apgultis
Tačiau Šilutės ir Pagėgių skyrius apgulė sunerimę žmonės. Išgirdę gandą, kad „Swedbank“ duoda ribotą kiekį pinigų (iki 3 tūkst. litų per dieną) prie banko filialo Tauragėje taip pat pradėjo būriuotis žmonės.
Žinios apie esą bankrutuojantį vieną banką praėjusią savaitę buvo pasiekusios ir lrytas.lt redakciją, kuriai buvo persiųstas socialiniuose tinkluose platinamas įspėjimas - kuo greičiau išsiimti pinigus iš šio banko sąskaitų.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis teigė, kad jokio prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl platinamų gandų policija nėra gavusi.
Už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Jei dėl melagingo pranešimo ar paskleistos žinios kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos, įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
Bankininkai – apstulbę
„Tikrai neteko girdėti panašių gandų. Galiu tik pasakyti, kad žmonėms be reikalo keliamas nerimas. Padėtis „Swedbank“ yra tiesiog nepadoriai sveika, ir kapitalas, ir likvidumas - puikus“, - sužinojęs naujieną apie paskalas kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Jo nuomone, šiuo atveju turėtų sukrusti specialiosios tarnybos. „Reikia atminti, kad už tokių gandų platinimą irgi numatyta atsakomybė“, - įspėjo S. Kropas.
Didžiausio šalyje banko SEB Prevencijos departamento direktorius Andrius Šapola irgi buvo apstulbęs: „Nei aš ką nors girdėjau, nei kolegos. Nei apie „Swedbank“, nei apie mus“.
A. Šapola teigė nepamenantis tokių atvejų, kad internetu ar kitas būdais pasklidus gandams apie galimą kurio nors banko žlugimą būtų tiesiog apgulti jo skyriai.
DNB banko spaudos atstovas Andrius Vilkancas teigė, kad apie bet kurį banką skleidžiami panašūs gandai daro neabejotiną žalą.
„Gandams pasidavę žmonės skuba pasiimti pinigus, pervesti juos į kituose bankuose esančias sąskaitas, tačiau stipraus banko veiklos tai nesutrikdo.
Paprasčiausiai gaila patiklių žmonių, kurie veltui eikvoja savo laiką ir nervus“, - teigė A.Vilkancas.
