Galbūt „Swedbank“ pasimokė iš savo konkurentų, SEB banko istorijos, kai prieš 10 metų prieš jį buvo surengta mįslinga, iki šiol neišaiškinta gandų ataka.
Truputį daugiau kaip prieš 10 metų, pasitinkant 2003-iuosius, didžiulės eilės driekėsi prie SEB grupei priklausančio Vilniaus banko bankomatų. Tada padėtis buvo dramatiškesnė nei toji, į kurią dabar pateko „Swedbank“.
Iš Vilniaus banko (dabar SEB) indėlius atsiiminėjo ne tik gyventojai, bet ir firmos.
Kaip įsivėlė klaida?
Kaip ir „Swedbank“ atveju, tada viskas prasidėjo nuo gandų. Keisčiausia – nuo smulkmenos. 2002-ųjų gruodžio 23 dieną Vilniaus banko išplatintame pranešime spaudai apie sėkmingą veiklą įsivėlė klaida – Vilniaus banko vadovas Julius Niedvaras buvo įvardintas kaip „laikinai einantis pareigas“.
Tada žaibiškai ėmė sklisti gandai apie neva nestabilią Vilniaus banko padėtį. Buvo spėjama, kad pavojaus varpais pirmiausia pradėta skambinti Kaune. Tokiems gandams kilti Kaune buvo palanki terpė – čia dar buvo neužmirštos 1995-ųjų pamokos, kai staiga žlugo Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB), sukėlęs pirmosios kartos Lietuvos komercinių bankų griūtį.
Dar viena informacinės atakos prieš Vilniaus banką ypatybė – ji prasidėjo vykstant aršiai prezidento rinkimų kovai tarp Valdo Adamkaus ir Rolando Pakso. Tada Valstybės saugumo departamentui (VSD) vadovavęs Mečys Laurinkus buvo pareiškęs, kad gandai apie vieną stambiausių privačių finansinių įstaigų galimai susiję su rinkimų kova.
„Įrodyti nepavyko, bet įdomus buvo sutapimas“, – trečiadienį kalbėdamas su portalu lrytas.lt prisiminė M. Laurinkus.
Reagavo vangiai
Stebino vangi finansų rinką prižiūrinčių valstybės pareigūnų reakcija į kilusią paniką. Tuometis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, sakė, kad banke viskas gerai, jis patikimas, tačiau padaryti viešo pareiškimo neskubėjo.
Trečiadienį portalo lrytas.lt žurnalisto kalbintas R. Šarkinas teigė aiškiai nebeprisimenantis prieš 10 metų nutikusių įvykių.
„Kas paskleidė gandus, nepaaiškėjo. Vargu ar kas nors rimtai aiškinosi. Ir dabar, su „Swedbank“ turbūt bus panašiai“, – sakė buvęs Lietuvos banko vadovas.
Viešai tarti ryžtingą gandus paneigiantį žodį delsė ir J. Niedvaras, kuris prieš pat kilusią paniką išvyko atostogauti.
Rinkimų kampanijos užkulisiai
Iš dabarties perspektyvos prieš dešimt metų nutikę įvykiai atrodo dar įdomiau nei tuomet. Įsivaizduokime: žmonės prieš Naujuosius metus keikėsi stovėdami eilėse prie bankomatų, o jiems prieš akis švytėjo „fašistinio“ stiliaus plakatai su R. Pakso atvaizdu ir šūkiu: „Valstybėje pinigų yra, nėra tvarkos!“.
R. Paksas tada aktyviai komentavo kilusią paniką ir žadėjo, kad jei taps valstybės vadovu, griežčiau kontroliuos komercinius bankus.
2003-iųjų pradžioje prezidentas į pasitarimą pasikvietė „Vilniaus banko“ ir „Hansa LTB“ („Swedbank“ pirmtako) vadovus, VSD direktorių M. Laurinkų. Tokio pobūdžio susitikimus dažniausiai komentuodavo V. Adamkaus patarėjai ar atstovas spaudai. Bet tąkart žurnalistams pasirodė pats prezidentas, išbalęs ir sunkiai tramdydamas jis jaudulį ištarė: „Rinkimų kampanija peržengė visas ribas.“
Galimas Maskvos scenarijus
Turint galvoje, kad R. Paksas per savo rėmėją Jurijų Borisovą galimai buvo susijęs su Rusijos strateginiais interesais Lietuvoje, kyla įvairių minčių.
Dabar prieš „Swedbank“ nukreipta gandų skleidimo technologija labai panaši į naudotą prieš Vilniaus banką: pažįstamų ratas – gatvė – viešoji erdvė – gatvė. Tik dabar pirmasis šūvis paleistas iš nekontroliuojamo viešosios erdvės segmento – interneto. Prieš dešimt metų interneto vartotojų Lietuvoje dar nebuvo daug. Tačiau, Lietuvos saugumu besirūpinančių pareigūnų duomenimis, internetas, kaip atakos prieš mūsų šalies politinę ir ekonominę sistemą priemonė, Rusijos specialiųjų tarnybų projektuose buvo numatyta dar 2001/2002 m.
Ataka prieš Latviją
Dar neatslūgus „Snoro“ žlugimo sukeltai nepasitikėjimo bankais bangai, Lietuvą pasiekė gąsdinančios žinios iš kaimyninės Latvijos. 2011 metų gruodžio pradžioje Latvijos socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje pasklido gandų, kad „Swedbank“ nebedirba Estijoje, esą areštuoti Švedijos ir Estijos filialų vadovai.
Tai buvo visiška nesąmonė, bet tik per vieną dieną, sekmadienį, latviai indėlininkai iš „Swedbank“ atsiėmė 24 mln. latų (120 mln. litų), kitą dieną – dar 4,5 mln. latų (22,5 mln. litų).
Vėl įdomus sutapimas: tomis dienomis Latvijoje vyko aštrios diskusijos dėl rusų, kaip antros valstybinės kalbos, įteisinimo, buvo rengiamasi referendumui.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis tuomet pareiškė, kad gandai paskleisti tyčia, norint sukelti sumaištį Latvijoje.
Lietuvoje kelią panikai pavyko užkirsti – greitai sureagavo ir „Swedbank“, ir Lietuvos bankas. Pastarojo pirmininkas Vitas Vasiliauskas patikino, kad „Swedbank“ turi netgi daugiau pinigų, nei reikalaujama iš bankų.
