Lenkams gardus lietuviškas sūris, lietuviams – lenkiška varškė

Kinija, Šiaurės Afrikos šalys, JAV – lenkiški pieno produktai pasiekia kone visus pasaulio kontinentus. Tačiau kaimynai norėtų surasti daugiau pirkėjų ir mūsų šalyje.

Lenkijos pieno produktų gamintojams rūpi kuo daugiau gaminių surikiuoti mūsų šalies parduotuvių lentynose.<br>D. Umbrasas
Lenkijos pieno produktų gamintojams rūpi kuo daugiau gaminių surikiuoti mūsų šalies parduotuvių lentynose.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Jun 19, 2013, 6:02 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 8:57 AM

Lenkijos pieno rūmai kartu su Lenkijos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriumi aptarti bendradarbiavimo galimybių sukvietė lietuvių verslininkus – prekybos tinklų atstovus, produktų platintojus ir savo šalies pieno produktų gamintojus, - „Mlekpol“, „Piątnica“, „Mleczarnia Turek“, „Laktpol“ ir kitus.

„Lietuvos pieno rinkoje gali atsirasti vietos ir lenkiškiems pieno produktams. Beveik visose jų kategorijose Lenkijos gamintojai turi ką pasiūlyti. Ypač mums patraukli tepamų varškės sūrelių niša“, - sakė Prekybos ir investicijų skyriaus vadovas Henrykas Szymanskis.

Jo teigimu, Lietuvos pieno rinka ypač reikli, tačiau ir lenkiškų pieno produktų kokybė yra nepriekaištinga. Anot H.Szymanskio, pieno pramonė Lenkijoje viena pirmųjų įdiegė modernias gamybos technologijas. Ir į jas nuolat investuoja.

Šiuo metu Lenkijoje veikia apie 150 pieno perdirbimo įmonių, kurių dauguma yra kooperatyvai. Kol kas į Lietuvą gaminius tiekia tik penki iš jų.

Kvotų trūksta

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, karvių banda traukiasi, tačiau jos produktyvumas didėja. Pieno produktų gamybos apimtys Lenkijoje yra vienos didžiausių Europoje. Pernai pieno gamyba siekė 12,3 mlrd. litrų, ir buvo 2 proc. didesnė, nei 2011-aisiais. Dauguma lenkiškų pieno produktų suvartojama ES šalyje, tačiau jų eksportuojama ir į Rusiją, Indoneziją, Iraką, Kiniją, JAV ir kitas valstybes. Pernai lenkai eksportavo rekordinį kiekį pieno gaminių, kurių vertė sukosi apie 4,42 mlrd. litų. Lietuvoje jų parduota už 7,6 mln. litų.

Pasak Lenkijos pieno rūmų direktorės Aknieszkos Milaszewskos, šiuo metu Lenkija, kaip ir Lietuva, turi apsispręsti, kaip atrodys judviejų pieno produktų rinka po 2015-ųjų, kai bus panaikintos pieno kvotos.

Šiuo metu Lietuva jų neišnaudoja, o Lenkijai jų trūksta. Kaimynai perka pieną Lietuvoje ir kitose valstybėse, bet didžiausias jo kiekis perdirbėjus pasiekia būtent iš mūsų šalies.

Pavyzdžiui, šiemet per sausį–balandį Lietuvos pieno supirkėjai į kitas ES valstybes pardavė 32,07 tūkst. tonų pieno, iš jų gamintojams Lenkijoje – 31 tūkst. tonų. Pernai tuo pačiu laiku pieno kaip žaliavos eksportas siekė 15,4 tūkst. tonų, iš jų apie 13 tūkst. tonų parduota lenkams.

Susitarti nepavyksta

Anot bendrovės „Mleczarnia Turek“ eksporto vadybininkės Martos Sut, į Lietuvą produktai – pelėsinis sūris, tepama varškė, tiekiami šeštus metus. Jų parduodama visuose Lietuvos prekybos tinkluose, neaplenkiamos ir mažesnės parduotuvės.

„Turek“ gaminių eksporto jūroje Lietuvai tenkanti dalis siekia vos vieną kitą procentą. „Tačiau Lietuvos rinka mums yra labai svarbi. Pardavimas čia nuolat auga, bet norėtųsi, kad tai vyktų sparčiau“, - sakė M.Sut.

„Nepavyko susitarti su jūsų didžiausiais prekybos tinklais. Jų lūkesčiai gerokai per dideli, - stambiausio Lenkijos pieno kooperatyvo „Mlekpol“ direktorius Lechas Karendys šyptelėjo į ūsą. - Bet gal dar pavyks“.

„Mlekpol“ eksportuoti savo gaminius į Lietuvą pradėjo prieš keletą metų. Iš pradžių – su savo prekės ženklais, vėliau – su mūsų įmonių prekių ženklais. Vienas tokių produktų ir yra pienas „Margė“.

Lenkija ir Lietuva – lyg susisiekiantys indai. Pienas kaip žaliava vežamas į Lenkiją, kur produktų kainos šiemet stiebėsi taip pat sparčiai, kaip Lietuvoje.

Anot L.Karendžio, pirmąjį šių metų ketvirtį Lenkijoje pieno produktai pabrango 5-15 proc., o kai kurie – ir trečdaliu. Lietuvoje kainos šoktelėjo maždaug tiek pat.

„Vasarį staigiai padidėjo lenkiškų pieno produktų – sviesto ir pieno miltų - eksportas į Azijos šalis, ypač Kiniją, Šiaurės Afriką. Būtent šių produktų kainos padidėjo 30 proc. Šiuo metu eksporto apimtys dar didėja, bet kainos – jau sustingo“, - sakė L.Karendys. Lenkijos ūkininkams už pieną šiemet taip pat mokama maždaug 10 proc. daugiau, nei pernai, už litrą - apie 0,35 eurocentus (apie 1,2 lito). Lietuvoje pieno supirkimo kainos yra keletu centų (už litrą) mažesnės.

Įvaizdis – ne koks

Lietuviai noriai perka lenkišką grūdėtą varškę „Piątnica“, o kokių lietuviškų produktų valgo kaimynai? „Kietą, ilgai nokinamą fermentinį sūrį“, - sakė A.Milaszewska.

Anot A.Milaszewskos, lenkų pieno produktų gamintojams Lietuva ypač patraukli tuo, kad pirkėjai – čia pat, kone po ranka. Tačiau kaimynams nebus lengva pakeisti jų nuostatą.

Lietuviai skersuoja į lenkiškus maisto produktus, nes skandalai apie technine druska pasūdytas dešras, žiurknuodžiais užterštus pieno miltelius įpūtė nepasitikėjimą.

„Pieno produktai – vieninteliai Lenkijoje, kurių gamybą saisto ypač griežti reikalavimai. Čia būtina laikytis griežtų gamybos standartų. Jokioje kitoje maisto pramonės šakoje tokių reikalavimų nėra.

Didžiosios gamybos įmonės, kurios yra Lenkijos pieno rūmų narės, negali net kluptelėti. Nes menkiausia negatyvi informacija apie produktus akimirksniu apskrietų pasaulį. Tai jas, eksportuotojas, sužlugdytų“, - sakė A.Milaszewska. Jos nuomone, mėsa ir gaminiai iš jos – visai kas kita. Ten nėra tokios stiprios kontrolės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.