Lietuvoje per pastaruosius porą metų buvo uždaryti du dideli bankai. Tad nenuostabu, kad net menkiausios užuominos apie neva prastą finansų rinkos dalyvių padėtį sukelia nerimą.
Dienraštis "Lietuvos rytas" rašo, jog pakako virtualioje erdvėje ir iš lūpų į lūpas sklindančių gandų, kad visos Vakarų Lietuvos „Swedbank” skyrių darbas būtų sutrikdytas, o bankomatai kaipmat ištuštinti.
„Swedbank” vakar puolė raminti besiblaškančių klientų ir paskelbė, kad dėl šios paskalų griūties kreipsis į teisėsaugos institucijas, kad būtų surasti gandonešiai.
Žinių šaltinis – pažįstami
Pajūryje vakar ėmė sparčiai plisti paskalos, jog „Swedbank” bankrutuoja, o jame laikomus pinigus žmonėms esą bus leidžiama atsiimti tik iki 15 valandos.
Palangoje parduotuvę turinčios nedidelės prekybos įmonės buhalterė įspėjo pardavėją, kad ji neneštų pinigų į „Swedbank”.
Apie esą numatytus pinigų išdavimo apribojimus buhalterei neva užsiminusi pažįstama vieno šio banko klientų aptarnavimo centro darbuotoja.
Vėliau buvo nuspręsta, kad pardavėja iki pietų pinigus vis dėlto padėtų į „Swedbank” esančią įmonės sąskaitą, o tuomet buvo skubama juos pervesti kitur.
Ištuštinti savo sąskaitas skubėjo ne tik verslininkai. Tačiau juos stabdė per dieną pervedamų pinigų limitas.
Nugirdo iš emigrantų
Vakar dešimtys sunerimusių žmonių apgulė Šilutės ir Pagėgių banko skyrius.
Išgirdę gandą, kad „Swedbank” išduoda tiktai ribotą sumą pinigų (iki 3000 litų per dieną), prie banko filialo Tauragėje taip pat ėmė būriuotis sunerimę klientai.
Pastarajame mieste prie bankomato „Swedbank” ir skyriaus daugiausia buvo susirinkę pensininkai.
Vieni gyventojai pasiimti pinigų atskubėjo iš kaimynų išgirdę apie neva greitai bankrutuosiantį banką, kiti aiškino turį patikimesnių informacijos šaltinių.
Viena moteris apie neva „Swedbank” klientams gresiančius nemalonumus sužinojo iš bendradarbės, o šiai apie tai papasakojo iš Norvegijos į gimtąjį Žemaitijos miestą atostogauti parvykę lietuviai.
Vienas vyriškis tikino gandų apie banko griūtį girdėjęs prieš savaitę – neva apie tai jo giminaičiai sužinojo iš Švedijoje dirbančių lietuvių.
Maždaug keturiasdešimtas eilėje prie bankomato stovintis tauragiškis, išgirdęs, kad kituose miestuose „Swedbank” bankomatuose eilių nėra, tuo nepatikėjo: „Iš Kauno paskambinęs giminaitis man pasakė, kad artėja banko pabaiga, ir patarė skubėti pasiimti pinigus.”
„Bankui viskas gerai. Atiduodame pinigus, o po mėnesio juos parnešite atgal”, – nerimaujantiems žmonėms aiškino Swedbank” klientų aptarnavimo centro Tauragėje vadovas Donatas Derkintis.
Sumaišties buvo ir Plungėje – „Swedbank” bankomatai nuo pietų buvo tiesiog apgulti.
Negalėjo mokėti už pirkinius
Apie banką žaibo greičiu skleidžiamus gandus pavakare dar labiau sustiprino tai, kad kai kuriose Klaipėdos parduotuvėse sutriko atsiskaitymas „Swedbank” kortelėmis.
Vienas vyriškis po darbo užsuko į parduotuvę Laukininkų gatvėje, tačiau už pirkinius atsiskaityti negalėjo, nes prie kasos esantis skaitytuvas nenuskaitė pinigų iš kortelės.
Tuomet klaipėdietis tūkstantį litų bandė pasiimti prie parduotuvės esančiame bankomate, bet jis neveikė.
Kito banko kortelės neturėjusiam vyrui teko parduotuvėje palikti pirkinius.
„Swedbank” atstovai tvirtino, kad jei nebūtų galima atsiskaityti banko kortelėmis, tai būtų masinis reiškinys visoje Lietuvoje: „Kiekvieną minutę parduotuvėse mūsų banko kortele atsiskaito šimtai klientų, todėl tokius sutrikimus bankas jau matytų.”
Matyt, klaipėdietis negalėjo atsiskaityti kortele dėl prekybos taške esančio skaitytuvo bėdų ar sutrikus ryšiui.
Gali pasinaudoti sukčiai
Trečiadienį „Swedbank” išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad klaidinantys pranešimai, pastarosiomis dienomis plintantys socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ir trumposiomis SMS žinutėmis, neturi jokio loginio paaiškinimo, todėl geriausia juos tiesiog ignoruoti.
Pasak banko atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, gali būti, kad kilusia sumaištimi mėgins pasinaudoti sukčiai, ketinantys išvilioti asmeninius žmonių duomenis ir pasisavinti jų pinigus.
Ironiška, kad kaip tik vakar šis švedų bankas pristatė tyrimą, kuriame teigiama, kad nuo tokių sukčių Lietuvoje galėjo nukentėti apie 100 tūkst. žmonių.
Būklė nekelia abejonių
Žinios iš Vakarų Lietuvos nustebino ne vieną bankininkystės sektoriaus atstovą.
„Tikrai neteko girdėti panašių gandų. Galiu tik pasakyti, kad žmonės be reikalo jaudinami. Padėtis „Swedbank” yra tiesiog nepadoriai sveika”, – pareiškė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Jo nuomone, šiuo atveju turėtų sukrusti specialiosios tarnybos: „Už tokių gandų platinimą numatyta atsakomybė.”
Lietuvos banko atstovai irgi tvirtino, kad „Swedbank” būklė nekelia jokių abejonių.
Didžiausio šalyje banko SEB Prevencijos departamento direktorius Andrius Šapola teigė nepamenantis atvejo, kad internetu ar kitais būdais pasklidus gandams apie galimą kurio nors banko žlugimą būtų tiesiog apgulti jo skyriai.
Gavo solidų pelną
* Švedijos kapitalo bankas veiklą Lietuvoje pradėjo 1999 metais su „Hansabanko” prekės ženklu. Pavadinimas buvo pakeistas 2008 metais.
* Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank” uždirbo 112 mln. litų pelno, iš kurio 33 mln. litų sudarė pelnas, gautas pardavus antrinę draudimo įmonę.
* Atmetus šias pajamas, grynasis ketvirčio pelnas siekė 79 mln. litų ir buvo 18 proc. mažesnis nei prieš metus (96 mln. litų).
