„Žinote, juk tai ne paroda kuria istoriją, o tie, kas joje dalyvauja“, - kuklinasi vienas iš 50-osios tarptautinės aviacijos parodos Paryžiaus priemiesčio Le Buržė oro uoste organizacinės komandos narių. Aviacijos industrijos atstovai į viską žiūri paprasčiau - nedalyvauti paprasčiausiai neapsimoka.
Čia sukertamos rankos ir sudaromi milijoniniai kontraktai. Kaip apibūdino vienas iš konferencijoje dalyvaujančių senbuvių, čia vyksta karas dėl klientų.
Jis nėra akivaizdus. Paklauskite, kurio nors iš dalyvių, ką galvoja apie kaimynus, ir jums papasakos istoriją apie partnerystę su jais vienoje ar kitoje srityje. Bet užtenka prasitarti, kad gretimame stende teko matyti „įspūdingą inovaciją“, ir išgirsite daugybę argumentų, kuo jų kompanija pranašesnė.
Ankstyvą trečiadienio rytą viena jauna moteris savo kolegai pasakojo istoriją, kaip vienas simpatiškas vyras iš konkuruojančios įmonės neformaliai bendraujant paklausė, ar jie galėtų būti draugais socialiniame tinkle „Facebook“?
„Žinai, kažkaip nepatogu sakyti – ne. Nieko jis slapto apie įmonę iš ten nesužinotų, ir bendrai aš nelabai juo naudojuosi“, - gynėsi ji. Taip, vakare dalyviai nuo vieno stendo į kitą bėgioja su šampano taurėmis ir sūrio lėkštėmis, o kitą rytą vėl iš naujo prasideda kova.
Ryškiausios verslo varžytuvės yra, žinoma, tarp didžiausiųjų, ir renginio intriga yra sužinoti, kas parduos daugiau lėktuvų – amerikiečių „Boeing“ ar prancūzų „Airbus“.
Didžiąją dalį šių orlaivių nusipirks Azijos ir Vidurio Rytų kompanijos, besižvalgančios vidutinio segmento pasiūlymų, kur dominuoja „Boeing 737“ ir „Airbus A320“, prognozuoja ekspertai.
Ambicijų rinkoje konkuruoti su šio verslo banginiais neslepia Kinijos „Comercial Aircraft corporation“, Rusijos „Irkut“, Kanados „Bombardier“ ir Brazilijos „Embraer“ kompanijos, pristačiusios savo „plieninius paukščius“ istoriniame Paryžiaus Le Buržė oro uoste vykstančioje parodoje, kuri prasidėjo pirmadienį.
Rusijos naikintuvo šou
Priešingai civilinių orlaivių gamintojams, karinė aviacijos pramonė išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Šalys Europoje ir Jungtinės Valstijos karpo savo karinius biudžetus. Šiame kontekste ryškėja Rusijos ambicijos eksportuoti karinius lėktuvus.
Pirmasis kvapą gniaužiantis rusiško naikintuvo SU-35 šou padangėje už Rusijos ribų sulaukė aviacijos kritikų komplimentų ne tik rusiškoje spaudoje. Didelis grakštus paukštis, skirtas žudyti, bet danguje tarsi šokantis baletą.
„Jis traukia karinių lyderių dėmesį visame pasaulyje, pirmiausia, todėl, kad, priešingai nei JAV naikintuvai, neturi neprasmingo dizaino ir gali būti pagamintas pigiau“, - rašė aviacijos naujienų tinklapis „Flyingmag“.
Žinių apie pirmuosius Rusijos karinės pramonės gaminių pardavimus pasirodė vos prasidėjus parodai.
Oficialiai neskelbiama, kam parduota 40 karinių sraigtasparnių „Mi-28NE“, bet Rusijos žiniasklaidoje buvo pasirodę informacijos, kad „juos galėjo užsakyti Irakas“. Ta pati šalis, kuri dar tik bando atsigauti po karo, bet jau švaistosi užsakymais į kairę ir į dešinę – perka ir JAV ir Rusijos karinę techniką.
Ateities lėktuvai – dabar
Ne viskas, kas rodoma šioje parodoje, yra skirta parduoti. Bent ne tuoj pat ir netiesiogine prasme. Tai taip pat yra šventė aviacijos ir mokslo mylėtojams.
Greičiausias pasaulyje verslo lėktuvas, pirmieji elektriniai lėktuvai, futuristiniai dizaino sprendimai – visa tai skirta patraukti akį ir parodyti gamintojų darbuotojų išmonei.
Kai kurių iš tų kūrinių kelias iki komercinio produkto yra toks tolimas, kad net patys gamintojai purto galvą paprašyti pasakyti, kada tai taps realybe.
Vienas tokių kūrinių yra „AgustaWestland“ orlaivis „Project Zero“. Suprojektuotas, surinktas ir, lyg atskridęs iš fantastinių filmų pasaulio, jis žavi Paryžiaus parodos lankytojus. Skirtumas tik tas, kad šis elektrinis lėktuvas tikrai yra pakilęs į orą.
Tiesa, neilgam. Jo skrydžio laikas skaičiuojamas minutėmis. Už mokslo tyrimus atsakingas kompanijos viceprezidentas Jamesas Wangas išduoda, kad dabar ieškoma būdų kaip sukurti hibridinį variklį, taip šis futuristinis orlaivis turėtų galimybę skristi apie valandą.
Kada toks gaminys galės tapti komerciniu produktu? J. Wangas purto galvą ir nespėlioja.
„Tai yra technologinė laboratorija. Mes tai darome, kad suteiktume savo inžinieriams iššūkį ir motyvacijos“, - aiškina jis.
„Curiosity“ - „brolis“ iš Europos
Kita mokslo naujovių Meka yra Europos kosmoso agentūros stendas. Ką ši organizacija veikia parodoje?
„Mes nuo pat pradžių esame Le Buržė parodos partneriai.
Mes čia susitinkame su tais, kurie priima sprendimus – ministrais, paaiškiname jiems, ką mes darome. Taip pat turime galimybę susitikti su publika“, - aiškino Europos kosmoso agentūros Komunikacijos departamento vadas Fernandas Doblas.
Agentūros atstovas galėtų užsidegęs valandas pasakoti apie europiečių mokslinius tyrimus, telekomunikacijas, palydovų projektus, stebėjimo sistemas, kurios, tikimąsi, neilgai trukus galės net padėti surasti paklydusius alpinistus ant Montblano.
Bet didžiausia stendo atrakcija yra roboto modelis „Exomars“, kurį Europos kosmoso agentūra kartu su Rusija 2019-aisiais planuoja nuskraidinti į Marsą. Robotas šniukštinės Marse galimos gyvybės požymių.
Daugiausia, ką gyvo tikimąsi rasti galėtų būti bakterijos, bet jau ir tai būtų laikoma milžiniška projekto sėkme.
Pamačius maketą dėl stulbinančio panašumo išsprūsta: „NASA robotas „Curiosity“ turės Marse jaunesnį brolį“.
„Nenoriu būti pretenzingas, bet mūsų „Exomars“ yra daug ambicingesnis nei „Curiosity“. Tai yra ne tik robotas, kuris leisis Marse. Bet jis yra toks robotas, kuris turės grąžtą ir galės pasiekti iki dviejų metrų gylį“, - dėstė F. Doblas.
Kam to reikia?
„Jei norime ieškoti gyvybės požymių, turime tyrinėti giliau. Nes žemės paviršiuje dėl radiacijos ir temperatūros gyvybė negalima“, - paaiškino jis.
Būta aviakatastrofų
Tenesuklaidina penkiasdešimtasis gimtadienis. Paryžiaus aviacijos parodos pradėtos rengti daugiau nei prieš šimtmetį. Jos vyksta kas dvejus metus.
Nuo pat parodų organizavimo pradžios jos buvo skirtos skatinti aviacijos ir kosmoso technologijų pažangą.
Vienas liūdniausių nutikimų per visą parodų istoriją buvo tuometinės Sovietų Sąjungos lėktuvo „Tupolev Tu-144“ avarija 1973-aisiais. Lėktuvas sudužo pasirodymo metu. Žuvo visi šeši juo skridę žmonės, ir aštuoni žmonės ant žemės, 60 rimtai sužeista.
1989-aisiasis per pasirodymą sudužo sovietų naikintuvas „MIG-29“.
