Vilniaus savivaldybė gudruoliams verslininkams mina ant uodegos. Šią savaitę ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas kaltas, kad sostinės biudžetas praranda milijonus dėl landos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.
Per tris mėnesius vykusį patikrinimą savivaldybė nustatė, kad iš 314 įregistruotų kaip nebaigtos statybos negyvenamosios paskirties pastatų net 166 yra naudojami ir yra minėto mokesčio objektai.
Anot savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Klaudijos Leonės, dėl šio pažeidimo vien Vilniaus iždas per metus netenka 2,3 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio.
Vengia įforminti statybas
Savivaldybės tikrintojai nesitikėjo, kad mada vengti nekilnojamojo turto mokesčio taip paplitusi. Paaiškėjo, kad jo nemoka net 52,9 procento patikrintų pastatų šeimininkų.
Landą verslininkai aptiko prieš keletą metų įstatymo pakeitimuose, susijusiuose su nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo pradžios momentu.
Pasinaudodami įstatymo nuostata, kad mokesčio nereikia mokėti už nebaigtos statybos ar nenaudojamus pastatus, ir sudėtinga mokesčio mokėjimo kontrole verslininkai jau ne pirmus metus išvengia mokesčio mokėjimo, nors nekilnojamuoju turtu jie faktiškai naudojasi. Pakratyti piniginių jiems nereikia neįforminus naujos statybos ar rekonstrukcijos baigtumo.
Verslo centras – tuščias
Nelegalus Perkūnkiemis – taip prieš keletą metų buvo krikštijamas rajonas sostinės pakraštyje. Tiesa, toks pavadinimas jam suteiktas dėl nelegaliai nutiestų komunikacijų.
Savivaldybės tikrintojai Perkūnkiemyje aptiko bent keturis pastatus, kurių savininkai nemoka nekilnojamojo turto mokesčių. Visi jie priklauso bendrovei „MB projektai”.
Įmonei vadovaujantis verslininkas Marius Budrikis įsitikinęs, kad nekilnojamojo turto mokestį privalu mokėti tik tada, kai pastatas naudojamas, iš jo gaunama pajamų.
„Kai pastatas tuščias, o reikia mokėti už jo šildymą, priežiūrą ir dar tave apkrauna nekilnojamojo turto mokesčiu – tai jau grobuoniška”, – liejo apmaudą M. Budrikis.
Taip, devynių aukštų Perkūnkiemio gatvės 6-ajame pastate „MB projektai” siūlo nuomotis daugiau nei 5800 kvadratinių metrų ploto nekilnojamąjį turtą. Galima suprasti, kad verslo centras tuščias.
Išsinuomoti patalpų nėra
Tačiau kitame „MB projektams” priklausančiame pastate ties Ukmergės ir Perkūnkiemio gatvių sankryža įsikūręs „KIA Motors” salonas.
Nerasi išsinuomoti laisvų patalpų ir administraciniame pastate bei prekybos centre su kavine, pažymėtuose Perkūnkiemio gatvės 4-uoju ir 4A numeriais.
Patalpos netuščios, bet M. Budrikis neslėpė, kad minėto mokesčio už pastatus nemokama. Visi jie dokumentuose – nebaigtos statybos.
„Daug problemų dėl tų pastatų. Ką reikėjo daryti, kai pradėjus statybas bankas nutraukė finansavimą? Be to, ne aš tokį įstatymą sukūriau”, – teisinosi verslininkas.
Beje, „MB projektams” prieš trejus metus pavyko išvengti bankroto, nors kreditoriai reiškė daugiau nei 60 mln. litų reikalavimus.
Veikia net banko skyrius
Naivu tikėtis, kad tuščias, nenaudojamas ir Oslo gatvės 5A numeriu pažymėtas pastatas, kurio savininkai taip pat nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.
Darbas virte verda, nes čia šeimininkaujanti bendrovė „RemArtas” – viena didžiausių kėbulų remonto įmonių Lietuvoje ir Baltijos valstybėse. Pastatas nemažas – 1500 kv. metrų ploto. Jame sumontuota pati moderniausia automobilių remonto įranga. Remontininkai giriasi, kad įmonės pajėgumai leidžia suremontuoti iki 300 transporto priemonių per mėnesį.
Neturėtų skųstis ir viešbučio bei kavinės Žirnių gatvėje savininkai. Juk šias paslaugas teikiančios įstaigos – prie pat judrių magistralių sankirtos. Čia pat – Minsko, Lydos plentai.
Bet ir Žirnių gatvės 10-ojo pastato šeimininkai mėgina įtikinti, kad pastatas iki šiol yra nebaigtos statybos.
Slėptuvė lenda per gerklę
Kai vieni metų metus sugeba išsisukti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kitiems nedaroma jokių išimčių.
Vilnietė Aldona prieš keletą metų įsigijo slėptuvę Naugarduko gatvėje. Netrukus moteris sužinojo, kad privalo mokėti ne tik minėtą, bet ir žemės nuomos mokestį ir išsaugoti slėptuvės paskirtį. Moteris kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau sulaukė atsakymo, kad galiojantys įstatymai nesuteikia teisės atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Savivaldybės taryba taip pat nusprendė Aldonai nesuteikti mokesčio lengvatos, nepadėjo ir Seimo kontrolierių įstaiga, į kurią moteris kreipėsi.
Išimtis – bedarbiams
Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami visi negyvenamosios paskirties statiniai, išskyrus gyvenamuosius namus, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties pastatus ar patalpas.
Bedarbiams, neįgaliesiems, netekusiems maitintojo ir kitiems asmenims teisę suteikti mokesčio lengvatą turi savivaldybė. Bet toks asmuo privalo neturėti skolų savivaldybės biudžetui.
Tačiau apsukruoliai rado landą, nes įstatymas skelbia, kad išimtys daromos faktiškai nenaudojamam nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta.
