Sparčiai išpopuliarėjo atviros erdvės, kuriose prie stalų sėdintys darbuotojai nuo smalsių žvilgsnių gali apsisaugoti nebent neaukštomis sienelėmis arba lubas remiančiomis nesutvarkytų dokumentų krūvomis. Pastarąjį dešimtmetį toks biurų išplanavimas išpopuliarėjo ir Lietuvoje.
Tačiau nugriovę sienas vadovai padėkojo už dėmesį ir grįžo į savo privačius kabinetus, o eiliniams darbuotojams tenka tvarkytis su atsiradusiomis problemomis – nuo įkyraus triukšmo iki baimės atsiliepti į giminaičio skambutį.
Įprastinis triukšmas biure – ant leidžiamos normos ribos
Dirbant kolegų apsuptyje neišvengiamai išauga foninis triukšmas – bendradarbių tarpusavio pašnekesiai, pokalbiai telefonu, biuro įrangos skleidžiami garsai.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis triukšmas darbo aplinkoje kelia stresą ir trukdo susikaupti, darbui atlikti prireikia daugiau laiko, dažniau klystama.
Nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, sukelia įvairių sutrikimų, kurie gali lemti širdies ligų, skrandžio lėtinio uždegimo, opaligės išsivystymą.
Pagal Lietuvos higienos normas leidžiamas triukšmo lygis visuomeninės paskirties pastatuose dienos metu yra iki 65 decibelų.
Palyginimui – šnabždėjimo garsas yra apie 34 decibelus, pokalbis – 60, eismo triukšmas – apie 90 decibelų.
Taigi, netoliese kalbantys ir kartais nusikvatojantys kolegos greičiausia viršys rekomenduojamas higienos normas ir pradės kenkti darbingumui. Be to, Islandijos sveikatos instituto tyrimas parodė, kad žmonių pašnekesys dėmesiui trukdo gerokai labiau, nei tokio pat garsumo, tačiau „nežmogiškas“ triukšmas.
Taip esą yra dėl to, kad mūsų smegenys nevalingai bando suvokti ir apdoroti girdimą žmonių kalbą. Taip išblaškomas dėmesys ir iki 10 procentų sumenksta panašias smegenų zonas apkraunančių užduočių - rašymo, skaitymo - atlikimo našumas.
Kovoja ausinėmis, sienelėmis ir foniniu garsu
„Ausinės tapo naujosiomis sienomis“, - tinklapio nytimes.com publikacijoje apie triukšmą biuruose cituojamas programuotojas Rajis Udeshis.
Jo pasinėrę į darbą kolegos šalia vykstančio pokalbio su žurnalistais net negirdėjo, nes per ausines klausėsi savo mėgiamos muzikos.
Gerai, jei nuo bendradarbių pašnekesio galima atsitverti melodijos siena. Tačiau yra tokių darbų, kur tai neįmanoma, pavyzdžiui, daug kalbant telefonu su klientais. Tad tenka imtis kitokių priemonių.
Toje pačioje publikacijoje rašoma, kad įmonė „Autodesk“ nusprendė su triukšmu kovoti įdiegdama „šnypščiančio triukšmo“ (ang. pink-noise) sistemą. Šios sistemos veikimo principas toks: per garsiakalbius leidžiamas negarsus šnypštimas, labai panašus į kondicionierių ūžesį. Nuo jo „šnypščiantis triukšmas“ skiriasi tik tuo, kad jo dažnis slopina žmogaus balso skleidžiamas garso bangas.
„Autodesk“ naudojo šią sistemą tris mėnesius, tačiau apie ją nieko nesakė savo darbuotojams. Tam, kad būtų išmatuotas sistemos efektyvumas (jos platintojai teigia, kad naudojant sistemą žmogaus balsas girdimas tris kartus mažesniu atstumu), ji buvo vienai dienai išjungta.
„Nustebome, kiek daug nusiskundimų gavome. Žmonės nežinojo, kas pasikeitė, tačiau jie jautė, kad kažkas ne taip“, - naujienų portalui nytimes.com kalbėjo „Autodesk“ pastato prižiūrėtojas Charlesas Rechtsteinteris.
JAV įmonės jau susigriebė ir konsultuojasi su psichologais bei interjero dizaineriais, kovodamos su triukšmu įvairiomis priemonėmis – nuo atskirų patalpų įkūrimo iki vidaus taisyklių nustatymo.
Lietuvoje šiai problemai dar neskiriama daug dėmesio.
„Garsiau apie foninio triukšmo biure problemą Lietuvoje pradėta kalbėti tik pastaraisiais metais, kai daugelyje šalies biurų praktiškai nebeliko sienų ir darbuotojai persikėlė dirbti į bendras erdves“, - portalui lrytas.lt sakė baldų gamybos įmonių grupės „Narbutas“ pardavimų vadovė Ingrida Paužienė.
Anot jos, šią problemą gali padėti išspręsti akustinės pertvaros, daromos iš medienos drožlių, akustinio porolono ir veltinio. Kol kas Lietuvoje jos nėra populiarios, daugiausia šio produkto „Narbutas“ eksportuoja į Vakarų ir Šiaurės Europos šalis.
Kapų tyla – irgi pavojinga
Kita vertus, efektyvi kova su triukšmu irgi gali duoti nepageidaujamų rezultatų.
Įmonės triukšmingus oro kondicionierius pakeitė tyliais, kaukšinčias rašomąsias mašinėles – kompiuteriais, pokalbius telefonu – „Skype“ žinutėmis ir elektroniniu paštu.
Jei darbo specifika nereikalauja daug kalbėti telefonu, po kiek laiko darbuotojai pajunta, kad kiekvienas jų ištartas žodis yra gaudomas dešimčių smalsių ausų.
„Daugybė tyrimų rodo, kad žmonės atviruose biuruose kalba trumpiau ir dirbtinai, nes jie jaučia, kad jų yra klausomasi“, - portalui nytimes.com sakė atvirų biurų akustikos sistemas tyrusi mokslininkė Anne-Laure Fayard.
Tas pats principas galioja tiek asmeniniams pokalbiams telefonu, kurie ilgainiui persikelia į tualetą, lauką ar koridorių, tiek kolegų pasišnekučiavimams, nejaukiai nutrūkstantiems, kai iš draugui pasakyto pokšto pradeda juoktis už kelių stalų sėdintis kolega.
Kartais siūloma tokią problemą spręsti asmeniniams pokalbiams skirtais kambariais, tačiau į juos einantys darbuotojai jaučiasi, tarsi darytų kažką gėdingo.
Nors idealaus sprendimo dar niekas neatrado, šiuo metu JAV populiarėja iš restoranų pasiskolintas aukštų pertvarų principas. Visas biuras paliekamas atviras, tačiau jo pakraštyje įrengiami keli staliukai su minkštasuoliais ar patogiomis kėdėmis. Jie yra dalinai, bet ne aklinai atitverti tiek nuo biuro, tiek vienas nuo kito.
Nors ten bendraujantys žmonės gali matyti biurą ir girdėti jo garsus, tai daug jaukiau, nei kartu su kolega stoviniuoti viduryje biuro, ar bėgti į tualetą, kai tik kišenėje pasigirsta telefono skambutis.
O ką jūs manote apie darbą atvirame biure? Papasakokite savo istoriją! Susisiekite su lrytas.lt redakcija verslas@lrytas.lt
