Grūdų prekeiviai laukia, kas bus. Akivaizdu, kad vagonų grūdams į uostą išgabenti ir šiemet pritrūks. O ir tuos, kurie yra, jie jau išsinuomojo iš „Lietuvos geležinkelių“.
Grūdų kainos traukiasi
Lietuvos „Agrobirža“ šiuo metu snūduriuoja. Paskutinis kviečių pirkimo-pardavimo sandoris joje buvo sudarytas maždaug prieš mėnesį. Sutarta, kad spalį už kiekvieną toną antros klasės kviečių pirkėjas tiekėjui sumokės po 647 litus.
Prieš pusmetį tokia pinigų suma būtų atrodžiusi per menka, bet šiuo metu ji – jau didelė, nes grūdų kainos iš pernykščių aukštumų vis dar slysta žemyn. Ir šiuo metu už toną antros klasės kviečių, tinkančių pašarams gaminti, mokama 600-610 litų.
Javai auga, o kainas prie žemės spaudžia gamta. Valstybes, auginančias kviečius ar kitas grūdines kultūras, - Rusiją, Ukrainą, kol kas lenkia gamtos stichijos. Tad grūdų pasiūla, bent jau ekspertų įžvalgose, vis dar didelė.
Pernai sausra minėtose valstybėse sunaikino mažiausiai trečdalį derliaus. To pakako, kad eksporto rinkos susiurbtų viską, ką užaugino Lietuvos ūkininkai.
Laukia, kas bus
Pernai tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir grūdininkų kilo nesutarimų, kai ūkininkai prikūlė rekordinį - 4,1 mln. tonų grūdų derlių, o jam išgabenti pritrūko vagonų.
Ar šiemet situacija pasikartos?
Bendrovė „Amilina“ eksportuojamus kviečių glitimo pašarus vagonais gabena į Klaipėdos jūsų uostą. Pasak įmonės vadovo Mindaugo Gedvilo, vagonų ji nuolat nuomoja tiek, kiek jų reikia gamyboje.
„Grūdų derlius ir šiemet turėtų būti gausus. Todėl grūdų pardavėjai ir vėl stokos vagonų. O už tuos, kuriuos nuomojasi pagal ilgalaikę sutartį, moka ir tuomet, kai jie nenaudojami.
Mums – paprasčiau. Pašarų gamyba nepriklauso nuo sezoniškumo. Savo produktų eksportui vagonus naudojame nuolat“, - sakė M. Gedvilas.
Anot bendrovės “Kauno grūdai“ augalininkystės verslo vadovo Raimundo Surdoko, grūdvežių šiemet yra tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau ne jų skaičiuje slypi problemos.
„Visa bėda, kad pernai labiausiai trūko operatyvumo. Jei ankstesniais metais vagonus valdė tik „Lietuvos geležinkeliai“, tai nuo 2012-ųjų tų valdytojų – galybė.
Vagonai buvo išdalinti, o jų judėjimas - nekoordinuojamas. Taip ir laiko buvo daug prarasta, ir krovinys neišgabentas laiku“, - priminė R. Surdokas.
Šiemet viskas taip pat kybo ant plauko. Kils ekspeditorių, o pavymui – ir ūkininkų panika ar ne, priklausys nuo derliaus gausos ir grūdų eksporto srautų.
„Visi laukia, kas bus. Nes eksporto apetitas ir ūkininkų noras parduoti grūdus – svarbiausi veiksniai. Grūdų kainos šiemet yra mažesnės. Jei ūkininkai neskubės jų parduoti, vagonų nepristigs. Bet tol, kol nesulauksime naujojo derliaus, visa tai, - tik abstrakčios prognozės“, - sakė R. Surdokas.
Be to, ūkininkai pasimokė iš pernykščių klaidų ir jau prisistatė elevatorių. Skubėti ir akimirksniu parduoti grūdų jiems nebereikės.
Transporto kompanijos taip pat nesnaudė, prisipirko grūdams vežti skirtų mašinų.
Kuklesnis, bet gausus
„Šiemet laukiama šiek tiek kuklesnio derliaus. Prognozuojame, kad 4 mln. tonų grūdų vis tiek bus prikulta.
Bet grūdvežių situacija nepasikeitė. Esame pasirašę jų nuomos sutartį, bet to kiekio, kurį išsinuomojome, tikrai bus mažai.
Prašėme daugiau, bet negavome. Dar nežinia, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ tą problemą įveiks“, - sakė „Litagros grūdų“ centro direktorius Darius Karpavičius.
Pernai „Lietuvos gelžinkeliai“ naudojo ir ukrainietiškus, ir iš kitų šalių pernuomotus vagonus.
Kaip atsikratyti įtampos? Toks klausimas pašnekovams sukelia kartoką juoką. Juk lengviausia būtų grįžti prie senos tvarkos, kokia buvo iki 2012-ųjų, kai „Lietuvos geležinkeliai“ ne nuomojo grūdvežius, bet teikė transporto paslaugą – patys gabeno grūdus ten, kur reikia: į Klaipėdos jūrų uostą.
Emocijos dar neišblėso
„Lietuvos geležinkeliai“ iš viso turi apie tūkstantį vagonų. Pernai, jų pristigus, bendrovė kone 700 vagonų pernuomojo iš NVS valstybių.
Šiemet bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ netrokšta dar kartą užlipti ant to paties grėblio. Pasak "Lietuvos geležinkelių" atstovo spaudai Vidmanto Gudo, pernai buvo surengti du grūdvežių nuomos aukcionai, bet nė vienas jų – nei lapkritį, nei gruodį neįvyko. Aukciono būdu LG ketino išnuomoti 978 biralinių vagonų grūdams vežti.
„Nė vienas iš skelbtų aukcionų neįvyko. Nes užsiregistravę ir sumokėję pradinį 10 tūkst. litų įnašą dalyviai dėl aukciono objektų nesivaržė“, - priminė V.Gudas.
Tuo metu ekspeditoriai aiškino, kad pradinė vagonų nuomos kaina buvo per didelė.
Pernai gruodį, gavę Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prašymą, „Lietuvos geležinkeliai“ pernykštes vagonų nuomos sutartis pratęsė iki šių metų liepos 1-osios.
„Numanome, kad sezono metu kils nesklandumų dėl vagonų, skirtų grūdams vežti, trūkumo. Todėl iš anksto grūdų augintojams bei eksportuotojams pasiūlėme pasirašyti ilgalaikę vagonų nuomos arba vežimų organizavimo sutartį. Dauguma grūdų prekybos įmonių pasirinko pirmąjį variantą, ir balandį su jomis pasirašėme ilgalaikes vagonų nuomos sutartis. Jos galios iki kitų metų liepos“, - sakė V. Gudas.
„Lietuvos geležinkeliai“ išnuomojo tiek, kiek turi - per 1000 vagonų, skirtų grūdams vežti.
Atsargų dar mažoka
Tarptautinės grūdų taryba (IGC) šiemet dar balandį prognozavo, kad 2013–2014 derliaus metais (per šių metų liepą–kitų metų birželį) grūdų derlius pasaulyje išaugs iki 1,9 mlrd. tonų, o atsargos – iki 361 mln. tonų.
Pastarosios tikriausiai išliks mažesnės negu 2011–2012 metais.
Grūdų atsargos ateinančiais derliaus metais pagrindinėse grūdus eksportuojančiose šalyse turėtų padidėti 40 proc. – iki 136 mln. tonų. Tai sudarys 7,2 proc. viso sunaudojamo jų kiekio pasaulyje.
Labiausiai 2013–2014 m. pasaulyje turėtų padidėti kukurūzų atsargos. Pasaulinis jų derlius turėtų išaugti 10 proc., - iki 939 mln. tonų.
Kviečių atsargos 2013–2014 metais gali padidėti tik 1 proc. Nors kviečių derlius numatomas 3,8 proc. didesnis, tačiau jų bus sunaudota keletu milijonų tonų daugiau, nei per šį sezoną, iš viso - apie 678 mln. tonų.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės grūdus eksportuoja į daugelį šalių. Kviečius – į Latviją, Estiją, Lenkiją, Olandiją, Austriją, Rusiją, Baltarusiją ir Iraną. Rugius - į Latviją, Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Iraną, kvietrugius - Latviją, Vokietiją, Švediją, Iraną, miežius – į Latviją, Estiją ir Norvegiją.
