„Ar Turkmėnistanas, ar Azerbaidžanas, ar Kazachstanas – visos šios šalys turi pakankamai gamtinių išteklių, taip pat nemažai pinigų tam tikroms programoms plėtoti. Turkmėnai ieško protingų sprendimų, prekių mainų. Tad Lietuva tikrai turi ką ten veikti“, - tikras Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) direktorius Algimantas Akstinas.
Jam pritarė ir trečius metus su Turkmėnistanu bendradarbiaujančios įmonės „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas Vygantas Blandis: „Ten daug galimybių Lietuvos verslui, tarkim, galima perkelti ten savo gamyklas, jų padalinius, juk energetikos ištekliai ten pigūs, galima sakyti, beveik nemokami, darbo jėga nebrangi“.
Į Turkmėnistaną vykęs A. Butkevičius neslėpė, kad šalyje jis pamatė ir besidriekiantį praeities šleifą. „Aišku, reikėtų pripažinti, kad ten dar daug socializmo. Pavyzdžiui, gyventojai už gamtines dujas, kurias naudoja šildymui ir maistui ruošti, nemoka. Už elektrą - irgi. O turintys lengvąjį automobilį gauna 120 litrų degalų per mėnesį - už dyką. Įmonės dujas perka ir po du dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų“, - portalui lrytas.lt pasakojo Vyriausybės vadovas.
Bendram darbui suburs komisiją
LVK viliasi, kad netolimoje ateityje ten bus įsteigta Lietuvos prekybos atstovybė. Tiesa, derės nugludinti kampus, mat Turkmėnistane daugelis verslo šakų priklauso valstybei. „Jie yra labai suinteresuoti tarpvyriausybinės darbo komisijos atsiradimu. Ji galėtų atsirasti tik pasirašius ekonominio bendradarbiavimo susitarimą. Ir jie netgi pasakė, kurį vicepremjerą Turkmėnistanas deleguotų kaip tos komisijos pirmininką.
Aš tą susitarimą jau pasirašiau, jau galima bendradarbiauti, bet dabar reikia parengti teisės aktus, kas į tą komisiją galėtų įeiti iš Lietuvos pusės. Tokias komisijas esame subūrę ir su kitomis šalimis. Komisija bus sudaryta artimiausiu metu, kai susitarimas bus paskelbtas viešai“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Lietuvius jau gerai pažįsta
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012-aisiais mūsų šalies eksportas į Turkmėnistaną sudarė 71,8 mln. litų, 2011-aisiais – 43,3, 2010-aisiais – 46,2 mln. litų. Importuojama iš šios šalies į mūsiškę prekių ir paslaugų buvo mažiau: 2012-aisiais – 6,6 mln., 2011-aisiais – 10,4, 2010-aisiais – 8,1 mln. litų.
Lietuva su Turkmėnistanu užmezgusi eksporto ryšius mineralinio kuro, chemijos, mašinų ir mechaninių įrenginių, antžeminio, oro, vandens transporto priemonių pramonės srityse. Taip pat į Turkmėnistaną keliauja lietuviški pieno produktai.
Premjeras pasidžiaugė, kad Lietuvos įmonės Turkmėnistane sukasi ir informacinių technologijų versle. Tarkim, bendrovė „Alna“ jau yra įdiegusi savo technologijas Ekonomikos ir plėtros ministerijoje, dirba su universitetais.
„Ši sritis Turkmėnistane bus plėtojama labai sparčiai, ypač valstybinėse įmonėse, nes ten, kaip žinote, vis dar daugiau valstybinių įmonių nei privačių“, - aiškino premjeras.
Su turkmėnais dirba trečius metus
Kai kurios Lietuvos įmonės jau ne vienerius metus suka verslą Turkmėnistane.
„Su jais dirbame nuo 2010-ųjų, todėl važiavome pastiprinti ryšių, be to, norėjome išnaudoti tai, kad vykstame su Vyriausybės delegacija.
Turkmėnistanas – šalis, kurioje valstybinis statusas labai stiprus. Jiems verslas neatsiejamas nuo valstybės“, - kuo padėtis ten skiriasi nuo esančios mūsų šalyje, aiškino įmonės „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas V. Blandis.
Per kelerius bendradarbiavimo metus jis patyrė, kad kai tariamasi vyriausybiniu lygiu, turkmėnų partnerių požiūris palankesnis.
„Neturėjome jokių konkrečių tikslų, tačiau norėjome dar kartą turkmėnams parodyti, kad esame vieni iš savo srities lyderių regione“, - ko vylėsi iš oficialios kelionės, sakė V. Blandis.
„Imlitex Holdings“ į Turkmėnistaną tiekia maistines žaliavas, tokias kaip sulčių koncentratai. O iš šios šalies į Vakarų Europą lietuviai veža tekstilę ir jos gaminius. Audiniai ir verpalai per Turkiją, nesiekdami Lietuvos, keliauja į Vakarų Europą. Per mėnesį Turkijos pusėn iš Turkmėnistano išrieda dešimtys sunkvežimių.
Tenka laukti vizos
„Apyvarta kasmet tolygiai auga. Daug kas priklauso nuo turkmėnų pasirengimo dirbti rinkos sąlygomis. Kartais jie būna nelankstūs, neišmano kainų pokyčių, o rinka juk labai dinamiška“, - apie verslo subtilumus pasakojo „Imlitex Holdings“ vadovas.
Pasak jo, patekti į Turkmėnistano rinką nėra sunku, tačiau ten patekus reikia nuolat palaikyti ryšius: „Negalima truputį pabūti, paskui išeiti ir vėl grįžti. Tiesa, kyla keblumų dėl vizų, mat nėra ambasados. Vizą gali gauti tik vienam kartui. Mūsų bendrovės žmonės į Turkmėnistaną važiuoja paeiliui, o grįžę vėl laukia eilėje vizos“, - aiškino V. Blandis.
„Imlitex Holdings“ tolimojoje šalyje turi savo atstovus – vietinius agentus.
Mezga naujus kontaktus
„Lietuviai Turkmėnistane jau yra nemažai nuveikę kelių statybos, informacinių technologijų, infrastruktūros kūrimo, valymo technologijų, taip pat prekių mainų srityje“, - vardijo LPK direktorius A. Akstinas.
Ne vienus metus su Turkmėnistanu bendradarbiaujama ir pilotų rengimo srityje.
Su Europa besidominčiais turkmėnais bendradarbiauti ketina ir Lietuvos teisininkų kontoros – padėtų perprasti kitokias taisykles, išspręstų dėl kultūrų skirtumų iškylančius klausimus.
Anot A. Akstino, „Kauno tiltai“ jau susidomėjo turkmėnų užmoju plėtoti savo jūrų uostą.
„Jei jie ko nors nori, daro labai greitai“, - turkmėnus gyrė LPK atstovas.
Lietuvoje lauktų ir studentų
Tiek premjeras, tiek LVK direktorius įžvelgia lietuviams ir daugiau nišų svečioje šalyje.
Tarkim, turkmėnai nori tarptautiniu lygiu sertifikuoti savo žirgynus. Žirgai šioje šalyje labai gerbiami. Tačiau kyla problemų juos parduodant kitose šalyse ar vykstant į varžybas. A. Akstinas tikras, kad lietuviai galėtų prisidėti kurdami žirgų ženklinimo sistemas.
„Taip pat svarbu ir švietimo sistema. Žinoma, Turkmėnistanas sunkiai išleidžia iš šalies. Tačiau tikimasi, kad vietos studentija vyks mokytis į Lietuvos privačias aukštąsias mokyklas. O tai mums labai svarbu, juk netrukus valstybės pinigai - studento krepšelis – aplenks privačias mokyklas, tad svarbu į jas pritraukti užsienio studentų“, - mano A. Akstinas.
Jis pasidžiaugė, kad į Turkmėnistaną, be premjero, vyko ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, tačiau apgailestavo, kad drauge nebuvo energetikos ministro. „Energetikos sektorius ten stiprus“, - dar vieną sritį, kur lietuviai galėtų bendradarbiauti su turkmėnais, nurodė A. Akstinas.
Vaizdai priminė arabų miestą
Portalui lrytas.lt A. Butkevičius pasakojo apie grandiozines statybas šalyje. Anot jo, kone dykumoje prie Kaspijos jūros sukurtas pramogų miestas - su prabangiais viešbučiais, restoranais. Premjerui jis priminė Dubajų.
„Valstybinis naftos ir dujų koncernas ten pastatė keturis labai modernius prabangius viešbučius, o dar vieną - bankai. Kai žiūri, primena atviruką iš Dubajaus. Dar plaukėme dirbtine upe. Dykumoje jos ilgis septyni kilometrai, prie jos įrengtos kavinės, restoranai, alėjos“, - pasakojo A. Butkevičius.
Ar vyktų A. Butkevičius į Turkmėnistaną atostogų?
„Savo poilsiui Turkmėnistano dar nesirinkčiau, bet tikiuosi, kad ateityje bus galima apie tai galvoti“, - sakė premjeras.
