Nors uždirba gerokai mažiau nei jo 33-ejų žmona teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, vyras fizinio darbo nesikrato. Tai, anot jo, geriau negu sėdėti namie.
Aštuntus metus Lietuvoje gyvenantis užsienietis laukia, kada gaus lietuvišką pasą, ir svajoja atidaryti piceriją arba imtis prekybos automobiliais.
Jis labai užjaučia neseniai Himalajų kalnuose teroristų nužudyto lietuvio alpinisto Ernesto Markšaičio artimuosius. „Po šio įvykio nuolat jaučiu piktus lietuvių žvilgsnius. Noriu pasakyti, kad pakistaniečiai atsiriboja nuo teroristų, mes – ne jie. Visas Pakistanas liūdi dėl alpinistų žūties“, – kalbėjo pakistanietis.
Paviliojo studijos
Į Lietuvą Arifas atvažiavo 2005 metais. Įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), studijavo verslo vadybą.
Lietuvoje įkūrė savo firmą, kuri įrengdavo namus – dengdavo stogus, apšiltindavo sienas, klodavo plyteles. Per krizę Arifo verslas bankrutavo.
Tada ir studijų užsienietis nebaigė – buvo per brangu. Vienas semestras jam būtų kainavęs apie 7 tūkst. litų.
Vilniuje pakistanietis sutiko savo būsimą žmoną Astą. Jiedu susipažino užsieniečių pamėgtame naktiniame klube „Prospekto pub'as“. Po metų pora susituokė, susilaukė dukters Mariam, kuriai dabar – 3 metai.
Priežiūros ir valymo įmonėje „Corpus A“ jis dirba 6 metus. Nuo pirmos dienos iki dabar plauna langus, kilimus. „Geriau daryti paprastus darbus negu nieko. Padirbu ir bent šį tą gaunu. Jei sėdėsiu ir nieko nedirbsiu, niekas neduos nė vieno cento“, – kalbėjo M. A. Bashiras.
Vasarą ir rudenį jis dirba 10-12 valandų per dieną, per mėnesį užsidirba apie 1 tūkst. 400 litų.
Vyras lipa į kabiną ir ja kyla plauti langų į 18 ar 28 metrų aukštį. „Pats aukščiausias buvo banko „Snoras“ pagrindinis pastatas Algirdo gatvėje“, – pasakojo langų plovėjas.
Jis nesigėdija savo darbo. „Geriau dirbti legaliai. Man tikrai ne gėda. Džiaugiuosi, kad nereikia imti juodų pinigų. Esu sąžiningas, nors man skaudu, kad reikia tiek daug mokesčių mokėti“, – apgailestavo pakistanietis.
Žmona palaiko Arifą, ragina likti darbe. „Ji sako: čia (darbe. - Red.) tu viską žinai, pažįsti žmones. Jei eisi kitur, neaišku, kaip bus.“ Jai patinka, kad aš dirbu. Mes vienas kitą palaikome“, – pasakojo užsienietis.
Pomėgis – sportiniai automobiliai
Asta uždirba daugiau nei Arifas, todėl šeima išsilaiko iš jos atlyginimo. „Kartais viską, ką uždirbu, išleidžiu savo reikmėms. Labai mėgstu tvarkyti sportines mašinas. Turiu 1995 metų vyšninę „Audi A4“, galiu visą atlyginimą paskirti automobiliui“, – džiaugėsi Arifas.
Jo dukra Mariam eina į darželį. Daugiausia mergaitė kalba lietuviškai, bet moka ir anglų, pakistaniečių kalbas. „Prieš pusę metų ji pradėjo kalbėti rusiškai. Jos žinios – iš rusiškų animacinių filmų. Neseniai darželyje laimėjo medalį už anglų kalbos žinias“, – dukterimi žavėjosi tėvas.
Anūke labai džiaugiasi ir Arifo tėvai. Arifo tėvas prieš du mėnesius išėjo į pensiją. Sūnus tėvą ir motiną, kitus giminaičius aplanko kasmet, tėvų namuose praleidžia du-tris mėnesius. „Žiemą nebūna darbų, liekame su puse etato arba reikia ieškoti kito darbo. Tuomet geriau ilsėtis“, – pasakojo pakistanietis.
Jei į Pakistaną norėtų vykti visa šeima, vien kelionė jiems kainuotų apie 7 tūkst. litų. Dėl to Arifas gimtinėn traukia vienas.
Savo tautiečių vyras nepamiršta ir būdamas Lietuvoje. Vilniuje jis turi gerą draugą iš Pakistano. Vyrai visada padeda vienas kitam. Draugas dirba Vilniaus centre kepėju. Savaitgaliais draugai laiką leidžia kartu. „Iš dvidešimt 2005-aisiais atvažiavusių studijuoti Vilniuje likome dviese. Esam sutarę, jei negali pagelbėti mūsų šeimos, vienas kitam esam tėvas, motina, sesuo ir brolis. Jei kas nutinka, kreipiamės pagalbos vienas į kitą“, – kalbėjo pašnekovas.
Kiaulienai ir alkoholiui – ne
Pažįstami lietuviai žino, kad Arifas yra uolus musulmonas. Jis meldžiasi rytais ir vakarais.
Vyras mielai eitų į penktadienį vykstančias pamaldas Vilniaus mečetėje, tačiau jos dažniausia – darbo metu.
Asta yra katalikė. Pora prieš šešerius metus susituokė mečetėje. Kai Asta ėmė lauktis dukters, Arifas paprašė žmonos nebegerti alkoholio ir nebevalgyti kiaulienos. Nuo tada moteris laikosi musulmoniškų papročių. Taip pat ji turi lietuvišką koraną, skaito jį, jei kas neaišku, klausia Arifo.
Jų dukra Mariam kol kas nepakrikštyta, nėra nei katalikė, nei musulmonė – užaugusi pati pasirinks tikėjimą. Tėvas darželyje paprašė, kad jai neduotų kiaulienos, net pasiūlė už savo pinigus nupirkti atskiras keptuves ir puodus, kad maistas nebūtų gaminamas, kur virė ar kepė kiauliena.
Kitais metais pakistanietis turėtų gauti lietuvišką pasą. Su žmona Asta norėtų susilaukti daugiau vaikų.
Mūsų šalyje jis norėtų sukurti savo verslą. Italijoje gyvenantis pusbrolis siūlė jam Vilniuje įkurti piceriją. Kita idėja – iš užsienio varyti automobilius ir pardavinėti Lietuvoje.
