Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) mokslo prorektorius Juozas Augutis nusivylė, kad Lietuvoje verslininkai nelabai aktyviai užsako mokslinius tyrimus: „Didžioji dalis tyrimų finansavimo ateina iš valstybinės mokslo tarybos organizuojamų konkursų, verslo užsakymų mažai, tačiau pastebime didesnį organizacijų susidomėjimą.“
Verslo dėmesio daugiau sulaukia Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris labiau atitinka pramonės ir verslo poreikius.
Šio universiteto mokslo departamento direktorius Leonas Balaševičius teigia, kad universiteto pajamos gaunamos iš mokslinių tyrimų tolygiai pasiskirsto tarp Europos Sąjungos projektų tokių kaip“ 7BP“ „Eurostars“, „Eureka“, nacionalinių konkursų organizuojamų Lietuvos mokslo tarybos ir verslo sektoriaus užsakymų.
Jis pastebėjo, kad užsienio kompanijos užsako mažiau tyrimų, bet jie yra išsamesni ir brangesni.
„Lietuviško verslo užsakymai fragmentiškesni, jiems reikia smulkesnių paslaugų, o užsienio verslininkų užsakymai labiau kompleksiški, su analizėmis ir detaliais tyrimais“ , - teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo direkcijos direktorius Vaidotas Vaišis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus nuomone, nerealu tikėtis, kad Lietuvoje esančios smulkios ar vidutinės įmonės dalyvautų vystant fundamentaliuosius mokslus ar galėtų sau leisti dešimtmečius trunkančius projektus.
„Joms reikia technologinių, greitų, inovatyvių sprendimų. Tokių, kurie leistų atpiginti teikiamas paslaugas ar produkto kūrimą. Lietuvoje nėra tokių didžiulių tarptautinių kompanijų, kurios galėtų sau leisti tokius tyrimus“, - aiškino V. Sutkus. Bet jis teigia, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas keičiasi.
Yra trukdžių, kuriuos reikia šalinti
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pastebi, kad Lietuvoje tenka išgirsti nusiskundimų iš mokslininkų dėl esamos viešųjų pirkimų sistemos.
„Reikia įsigyti tam tikrų prekių, įrangos per trumpą laiką, o jie tai turi daryti pagal viešųjų pirkimų sistemą, už žemiausią kainą. Tokia tvarka sukelia nepatogumų tiek mokslininkams, tiek tyrimų užsakovams, tai užima daug laiko ir energijos“, - aiškino V. Sutkus.
J. Augutis pastebi kitokio pobūdžio problemą, su kuria susiduriama bandant kartu su studentais realizuoti pačių sukurtus produktus: „Universitetas kaip viešoji įmonė versle tiesiogiai dalyvauti negali. Mes labai norime įtraukti į verslą studentus, kurti studentiškas verslo bendroves. Pažiūrėti, kaip VDU botanikos sode išvestos naujos šilauogių rūšys prigytų rinkoje.
Žinoma yra tam instrumentų: inkubatoriai, technologijų parkai, bet į juos vis tiek gali ateiti tik jau sukurta įmonė. O įmonės kūrimo procesas tikrai nėra lankstus.“
Mokslininkams bendraujant su verslo atstovais kartais atsiranda nesutarimų ar neaiškumų dėl intelektualinio kūrinio nuosavybės teisių. Nors anot V. Vaišio Lietuvoje yra sukurti teisiniai įrankiai kaip būtų galima išspręsti šias problemas, tačiau norint jomis tinkamai pasinaudoti reikia žinių ir praktikos.
Jam pritarė ir V. Sutkus - konfliktai tarp verslo atstovų ir mokslininkų kyla nebent dėl blogai įformintų dokumentų.
Kuriamos sąlygos, kaip įtraukti studentus
Kiekvienas universitetas turi savo tvarką, kaip įtraukti studentus į mokslinius tyrimus. VDU studentai gali jungtis į mokslinius klasterius ar mokslo organizacines grupes. Jos yra lengvai užregistruojamos ir gali vykdyti mokslinę veiklą bei tikėtis finansavimo. Šiuo metu universitete veikia apie 30 klasterių. Bet kiti universitetai turi savo patirtį ir sistemą.
Štai VGTU mokslo direkcijos direktorius pripažįsta, kad įtraukti studentus į mokslinę veiklą yra sudėtinga: „Studentai tikrai domisi tyrimais, jiems svarbu žinoti kuo galės užsiimti ateityje, tačiau verslui reikia greito rezultato, o studijų procesas yra lėtas.“
O KTU atstovas L. Balaševičius pastebi, kad pas juos studentai dažniausiai įtraukiami į ūkiskaitinius procesus.
„Studentai darbinami pagal atskiras trumpalaikes darbo sutartis kol vykdomas projektas“, - pasakojo KTU mokslo departamento direktorius.
Į mokslinių tyrimų veiklą dažniausiai įtraukiami magistrantai, nes jie jau turi reikiamų žinių ir laiko įsitraukti į tiriamąją veiklą.
