Vyriškis jį sutepė, vakar, trečiadienį rengdamasis į kelionę pas Minske dirbantį gydytoją. Kartą per metus neįgalus vyriškis sukaria pas jį ilgoką kelią. O šįkart, lyg tyčia, pataikė grįžti kaip tik tuo metu, kai pasienio kelio postuose – sustiprinta kontrolė.
Šiandien, birželio 27-ąją, Lietuvos-Baltarusijos pasienio kelio postuose - Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo – įtampos atsirado daugiau, nei būta iki šiol.
Mat prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos pusės priartėjus afrikiniam kiaulių marui, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, ir muitinės pareigūnams pasienio postuose nuo ketvirtadienio ryto tenka dirbti ypatingu režimu.
Nuo maro židinio Gardino srityje iki pasienio – vos 40 kilometrų. Tai grėsmingai menkas atstumas. Todėl baimė, kad ligos užkratas gali patekti į nedidelius, arčiau sienos esančius ūkius, nėra laužta iš piršto.
Keleiviai įtaria ir diversiją
„Maras? Koks dar kiaulių maras? Nieko negirdėjau. Grįžtame iš ilgoko, linksmo pobūvio pas gimines“, - priekinėje „Mitsubishi“ sėdynėje įsitaisęs vyriškis mielai būtų numigęs. Bet patikra Medininkų pasienio kontrolės poste neleido užmerkti akių.
„O ką, negalima vežtis mėsos? Štai mūsų „mėsa“, - ir mostelėjo ranka į mažą, juodą šunytį, besistaipantį ant galinės automobilio sėdynės. - Turime visas būtinas veterinarijos pažymas“.
Verslininkas Aleksandras, kone bėgte išbėgo ir kabineto, kuriame dokumentus tikrina Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Praleidau informaciją apie kiaulių marą pro ausis. Kažką nugirdau prieš porą dienų, ir pamiršau. Kone visą laiką esu kelyje. Užvakar važinėjau po visą Rytų Baltarusiją. Vakar buvau Smolenske, o šiandien jau privalau pasiekti Kauną“, - sakė Aleksandras.
Automobių eilėje tol, kol praėjo patikrą, Aleksandrui teko lūktelėti tris valandas. „Daug. Bet šis kartas nėra kuo nors ypatingas. Visada maždaug tiek tenka užgaišti“, - patikino vyras.
„Prieš porą dienų internete perskaičiau apie tai, kad afrikinis kiaulių maras įsisuko į mažą ūkį, - sakė į Lietuvą traukiantis Romanas. - Nežinia, iš kur jis tena atsirado“.
Užklausus, ar jis nesiveža mėsos ar jos gaminių, vyriškis tik nusijuokė: „O kam ji man? Juk Lietuvoje nusipirksiu“.
„Bus tas maras ir pas jus“, - nukirto prakalbintas Voldemaras, su dukra traukiantis į Kauną aplankyti sergančio bičiulio.
Buvęs medikas, chirurgas, net neabejoja, kad afrikinis kiaulių maras – tai žmogaus rankų sukurta klasikinio maro atmaina.
„Žmonės, kurie kuria biologinius ginklus, tuo ir užsiima: pakeičia viruso ar bakterijų formą taip, kad jos tampa atsparios įprastoms apsaugos priemonėms“, - patikino medikas. Ir pabėrė šusnį klausimų. Kas tą virusą nudangino į nedidelį ūkį Gardino apskrityje? Paukščiai? Bet kodėl tuomet liga pratrūko tik vienoje fermoje?
„Na ir kas, kad uždrausta atsivežti mėsos, sumuštinių? O jas žino, kas yra ant mano automobilio ar vilkiko ratų? Juk uždrausti produktus, vadinasi, dar nieko nepadaryti“, - kalbėjo Voldemaras.
Tikrina atidžiau
Muitininkai Medininkų poste dirba kaip dirbę. Pro jų akis ir anksčiau neprasprūdo krepšiai su žalia mėsa, - jos nevalia su savimi vežti į Lietuvą. O jei žmonėms rūpėjo įsimesti maisto kelionei, tai tik – termiškai apdoroto.
Būtent muitininkai ir šiuo metu yra pirmoji patikros grandis nuo kiaulių maro turinčių apsaugoti veiksmų grandinėje.
„Gavome šįryt nurodymą, kad reikia sustiprinti kontrolę“, - sako vyrai.
Iš Baltarusijos į Lietuvą sukantys autobusai, kaip ir anksčiau, yra perskrodžiami rentgeno įrangos. O štai lengvaisiais automobiliais į Lietuvą traukiančių žmonių prašoma atverti ir rankines. Jei jose kėpso koks sumuštinis, jį tenka šveisti lauk, į specialų konteinerį. Kaip ir kitus gyvūninės kilmės produktus, pavyzdžiui, rūkytą mėsą ar pieną.
Nuo šiol įvežti į Lietuvą iš Baltarusijos neleidžiama nei kombinuotųjų pašarų, nei naminiams gyvūnams skirto sauso ėdalo.
Jei tik muitininkams kyla įtarimų, kad iš Baltarusijos vežama užkanda ar pirkinys – neleistinas, jie pasikviečia ten pat, pasienio kontrolės poste dirbantį veterinarijos gydytoją.
Baltarusijoje - brangiau
„Girdėjau, kad į tą teritoriją Gardino srityje, kur kilo kiaulių maras, šiuo metu niekas – nei žmonės, nei mašinos neįleidžiami“, - prakalbo eilės pasienio kontrolės poste lūkuriuojantis Maksimas. Šiandien, ketvirtadienio rytą, jis išvažiavo iš Magiliovo, ir vakarop ketino pasiekti Kaliningradą.
Užklausus, ar rengdamasis į kelionę susitepė sumuštinį, jis tik šyptelėjo: „O kam? Juk pas jus viskas – daug pigiau, nei Baltarusijoje. Pas mus visko yra, bet labai brangu. Sustosiu ir pavalgysiu“.
Anot Maksimo, jo draugas Baltarusijoje turi parduotuvę. Esą, už maisto produktus, kuriuos jis perka urmu, sumoka daug brangiau, nei analogiški produktai, jau su antkainiu, kainuoja Lietuvos parduotuvėse.
„Lietuvoje ir kiauliena daug pigesnė, - prisiminė Maksimas. - Baltarusijoje jos kilogramas kainuoja 5-10 eurų (17-34,5 litų)“.
Tuo tarpu Lietuvoje, turgavietėse, už kiaulienos kumpį prašoma 13 litų, parduotuvėse jis kainuoja keletu litų brangiau.
Kas pasikeitė?
„Per valandą tvarkos neįmanoma pakeisti. Bet šiuo metu daroma viskas, kad tik dezinfekuoti vilkikus būtų pradėta kuo greičiau“, - patikino šiandien į Medinikus taip pat nuskubėjęs VMVT Veterinarijos ir pasienio kontrolės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.
Jo teigimu, visi žmonės, kurie pastaruoju metu lankėsi Baltarusijoje, ypač tie, kurie buvo pas artimuosius, laikančius gyvulius, ir tie, kurie patys turi namie savo gyvulių, pirmiausia turi laikytis biosaugos reikalavimų.
Svarbiausias jų – persirengti drabužius, kuriuos jie vilkėjo būdami Baltarusijoje. Nesivežti jų į Lietuvą. Ir jokiu būdu nesilankyti gyvulių ūkiuose.
Kitas – nesivežti iš Baltarusijos dešrų, sumuštinių, mėsos konservų, pieno ir jo gaminių. Tokie produktai muitinėje, kur dabar yra sustiprinta kontrolė, bus paimti.
„Žmonės patirs nuostolių, bet dar blogiau, kad tokie produktai gali padaryti ypač didelės žalos ir Lietuvos ūkiams“, - sakė E. Mecelis.
Afrikinis kiaulių maras – ypač lengvai užkrečiama liga. Ją suvaldyti įmanoma tik naikinant gyvulius.
Tačiau kaip užkratas pasklinda per maisto produktus?
„Gali taip nutikti, kad žmonės paskerdžia kiaules tuo metu, kai ligos požymiai dar nėra išryškėję, bet užkratas – jau patekęs. Ir pagamina maisto produktų. Tokiu būdu maro sukėlėjas per termiškai neapdorotus gaminius plinta toliau, niekam to nė neįtariant“, - ligos kelią nusakė E. Mecelis.
Būta ir Rusijoje atvejų, kai į kariuomenę buvo atvežta tų gyvulių mėsos, kurie paskersti vos tik pasireiškus ligos požymiams.
Mėsa pamaitinti kariai, o virtuvės atliekos – nugabentos ir išpiltos gyvulininkystės ūkiuose. Ir liga žaibiškai išplito.
Dezinfekcijai dar rengiamasi
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija trečiadienį, birželio 26-ąją nutarė įrengti specialią įrangą, kuria būs dezinfekuojami sieną kertantys vilkikai, automobiliai ir žmonės.
Vilkikai ir automobiliai bus nupurškiami biocidais – virusą naikinančiais chemikalais. Žmonių perėjimo punktuose – įrengti biocidų „takai“.
Iš valstybės rezervo tam planuojama skirti 250 tūkst. litų. Dėl dezinfekavimo prie pasienio su Baltarusija gali susidaryti ir vilkikų, ir automobilių, ir pėstute sieną kertančių žmonių eilės.
Nors trečiadienį būta siūlymo per pasienio perėjimo punktus nebepraleisti pėsčiųjų, jie vis dar kulniuoja ir po vieną, ir grupelėmis, - siūlymas nebuvo priimtas.
Dezinfekavimo pamokas VMVT išmoko dar 1999-aisiais, kilus snukio ir nagų ligos protrūkiui Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu Lietuvos pasienyje buvo įrengti vadinamieji dezobarjerai, - kiekvienas sieną kertantis automobilis ir vilkikas buvo nupurškiamas dezinfekavimo skysčiu bei riedėdavo per tokio skysčio prisigėrusį „taką“.
Pasak Medininkų pasienio veterinarijos posto vedėjo Egidijaus Truncos, šiuo metu, kaip ir anksčiau, negalima iš Baltarusijos vežti nei mėsos, nei pieno produktų. Bet muitininkams tenka dirbti dar atidžiau.
Pasak E. Truncos, gabenamų į Lietuvą gyvūnų kontrolė ir iki šiol buvo griežta. Nuo šiol bus griežtesnė tam tiktų produktų kontrolė, - pašarų. Ir bus uždraustas šalutinių gyvūninių produktų, - lydytų riebalų importas.
Apskritai, baltarusiams neverta į mūsų šalį vežtis jokio maisto. Atvirkščiai, jie viską – maistą, buitinę techniką gabenasi iš Lietuvos. Nes tą daryti jiems verta, nes už prekes namie susigrąžina pridėtinės vertės mokestį, o tai – penktadalis jų kainos.
