Pagal naujas taisykles, visos mėnesio įmokos kredito įstaigoms negalės būti didesnės nei 40 proc. pajamų.
Galo su galu likus kelioms dienoms iki atlyginimo nesuduriantys žmonės nebegalės pasiskolinti trūkstamos sumos maistui ar komunalinėms paslaugoms apmokėti. Taip tikina greituosius kreditus teikiančių bendrovių atstovai.
Visuomenės skolos didėja ir kelia rimtų socialinių problemų. Be to, didžiąją tokių skolininkų dalį sudaro 25-erių nesulaukę gyventojai, už kuriuos vėliau pinigus turi grąžinti artimieji. Šitaip atremia Lietuvos bankas.
40 proc. taisyklė jau nuo 2011-ųjų taikoma bankams ir kredito unijoms.
Neturės iš ko skolintis?
„Lietuvos bankas, pritaikydamas šias pataisas, įveda tam tikrą turto cenzą vartotojams. Žmonės nebegalės patys sau ištiesti pagalbos rankos.
Juk smulkiųjų kreditų įmonės gali suteikti paskolą, kad bėdos prispirtas žmogus išsikapstytų”, – tokį sprendimą kritikavo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.
Anot jo, didžioji dalis smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovių klientų – žmonės, kuriems neretai pristinga pinigų susimokėti už komunalines paslaugas.
„Suteikiame jiems vos kelių šimtų litų paskolą, o gavę darbą ir algą jie skolą grąžina.
Lietuvos bankas priėmė sprendimą neatlikęs jokios rimtos analizės, kas yra mūsų paslaugų vartotojai, kiek ši paslauga reikalinga”, – kalbėjo L. Valickas.
Tiesa, bankas tyrimą iš tiesų atliko, tačiau L. Valickas jį kritikavo, mat iš LSVKA narių tam buvo pasitelkta tik viena bendrovė.
Įžvelgia šešėlio grėsmę
Iš viso Lietuvoje yra per 40 smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovių, LSVKA priklauso dvylika. Pasak L.Valicko, priklausymas asociacijai – tai įsipareigojimas, kad būtų skolinama atsakingai.
„Įmonės teikia paskolas iš savo lėšų, todėl atidžiai patikrina klientą. Jei studentas pasiskolina, susimoka už mokslą ar bendrabutį, o paskui negrąžina, tai jo lengvabūdiškumo požymis.
Tačiau mes negalime būti už juos visus atsakingi”, – dievagojosi L. Valickas.
Jis įsitikinęs, kad 40 proc. taisyklė paveiks ne tik mažas pajamas gaunančius klientus, bet ir pačias paskolų įmones.
„Jei nebus galima teisėtai dalyti paskolų, dalis įmonių užsidarys, o jų vietoje atsiras šešėlinės. Tuščios erdvės tikrai nebus. Žinoma, galima sukurti šešėlį, o paskui pasakyti, kad tai ne mūsų reikalas”, – piktinosi asociacijos vadovas.
„Greitukus” dalija bet kaip
Vartojimo paskolas teikiantis bankas „BigBank” 40 proc. taisyklę taiko jau metus. Mažiausia suma, kurią galima pasiskolinti, – tūkstantis litų, vidutinė skolinimosi suma – 3000 litų.
Pasak įmonės vadovo Rolando Norvilo, nepagrįsta taikyti tokią ribą tokiais atvejais, kai žmogus gauna palyginti didelį atlyginimą, tarkim, 10 tūkst. litų, ir jau turi 40 proc. skolą.
„Tokiu atveju jis turi 6 tūkstančius litų laisvų pinigų, bet skolintis nebegali”, – sakė R. Norvilas.
O 40 proc. taisyklė, jo manymu, sąžininga dalies greitųjų kreditų bendrovių atžvilgiu.
„Tai paveiks neatsakingus skolintojus. Mes ir patys matome, kad pas mus ateina norinčiųjų skolintis, kurie jau turi 40 proc. mėnesio pajamų siekiančią paskolą ir dar dešimt „greitukų”, – kalbėjo R.Norvilas.
Vienodina sąlygas visiems žaidėjams
Lina Lankė
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus viršininkė
„Nuo liepos 1 d. įsigalioja Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai. Kreditų davėjai privalės vertinti klientų pajamas ir jau turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir rinkti kitą reikalingą informaciją kliento mokumui įvertinti.
Kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos bei kiti mokėjimai pagal vartojimo kredito sutartį negalės sudaryti daugiau kaip 40 proc. asmens tvarių pajamų.
Augantis pradelstų paskolų lygis, dėl klientų įsipareigojimų nevykdymo nutrauktų sutarčių skaičius, vartotojų kreipimaisi ir skundai Lietuvos bankui rodo, kad vartojimo kreditų davėjai dažnai skolina neatsakingai.
Padėtį aštrina ir tai, kad didžiausią dalį jų klientų (35 proc.) sudaro jaunimas iki 25 metų, už kuriuos paskolas yra priversti atidavinėti jų artimieji.
Tyrimų duomenimis, didesnis nei 40 proc. įsipareigojimų ir pajamų santykis namų ūkyje lemia didesnę riziką, kad kreditas nebus grąžintas.
Ši taisyklė jau taikoma bankams ir kredito unijoms. Tad tiesiog bus suvienodintos sąlygos visiems rinkos dalyviams.
Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai patvirtinti po konsultacijų su rinkos dalyviais. Vartojimo kredito davėjams duota laiko pasirengti naujiems reikalavimams.”
