Šią savaitę dėl vištienos atšildymo sąlygų ir kitų pažeidimų laikinai duris užvėrė Gedimino gatvėje įsikūręs indiškas restoranas, o prieš Jonines savaitei buvo uždaryta Lampėdžių karjero pakrantėje veikusi lauko kavinė, neturėjusi tekančio vandens.
Kaune ir Kauno rajone birželį iš viso patikrinta 350 kavinių, parduotuvių, gamybos cechų, turgaviečių. Pažeidimai nustatyti kas trečioje apsilankymų vietoje.
Į ką vasarą pirkėjams reikėtų atkreipti dėmesį renkantis maistą? Ar kontrolė yra veiksminga? Apie tai kalbėjomės su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoju Petru Tarvydu.
– Birželis šįmet – kaip reta karštas, tokiu metu rizika užsikrėsti sugedusiu maistu smarkiai padidėja. Į ką dažniausiai numoja ranka prekyviečių darbuotojai?
– Turgaviečių vitrinos neretai būna perpildytos. Dėl to jose nepalaikoma žema temperatūra, produktai nespėja sušalti.
Turguje dešros, kumpiai neretai išdėliojami ant prekystalių, o per karščius tai – tarsi tiksinti užkrato bomba. Pasiteiravus, kodėl taip elgiamasi, prekybininkai atšauna: labiau matomus gaminius geriau perka.
Didelį pavojų kelia turgaviečių prieigose siūlomi pieno produktai. Anksčiau jų daugiausia būdavo šalia Žaliakalnio, Stoties turgaviečių, dabar daugėja ir kitose vietose.
Turguje trūksta padėklų, skirtų šviežiems vaisiams ir daržovėms.
Kavinėse, parduotuvėse ant pakuočių neišsaugomos etiketės – neįmanoma suprasti, iš kur atvežti šie produktai, kada jie pagaminti, koks jų galiojimo laikas.
Kavinėse ant tų pačių stalų laikomos daržovės ir mėsa, o tai sukelia taršos grėsmę. Be to, jose dažnai neužrašoma mėsos užšaldymo data, nėra kiaušiniams plauti skirto inventoriaus.
– Kiek netinkamų produktų rasta miesto rinkoje?
– Šiais metais iš prekyviečių paimta 17,2 tonos maisto gaminių, kurių dėl šilumos poveikio negalima vartoti. Visi jie jau sunaikinti. Tai – pieno, mėsos, žuvies ir kiti produktai.
Be to, dėl pažeistų vartojimo terminų nuspręsta sunaikinti 3,57 tonos, dėl parazitų poveikio – 23 tonas, dokumentų neturėjimo – per 2 tonas produktų.
Kaune ir Kauno rajone šįmet patikrinti 539 restoranai, kavinės, taisykles iš jų pažeidė 134. Iš 829 parduotuvių reikalavimų nesilaikė 226, iš 112 gamybos cechų – 24. Turgavietėse nubausti 8 vaisių ir daržovių prekeiviai.
Už pažeidimus numatytos baudos nuo 260 iki 3000 litų, bet didžiausia bausmė prekybininkui – laikinas veiklos sustabdymas, kol bus pašalinti trūkumai, arba visiškas jos uždraudimas. Dabar per karščius sustabdyta trijų viešojo maitinimo įmonių veikla.
– Ar vyksta tik iš anksto suplanuoti patikrinimai? Nejaugi net vasarą, kai yra didžiausia tikimybė užsikrėsti sugedusiais maisto produktais, nerengiami staigūs reidai?
– Neplaniniai patikrinimai vyksta tik tada, kai gaunami skundai. Visiems kitiems sudaromas grafikas 12 mėnesių į priekį. Prekyvietės, atsižvelgiant į rizikos veiksnius, tikrinamos po 1–2 kartus per metus, turgavietės gali būti patikrintos ir po keletą sykių.
Planas sudaromas atsižvelgiant į vasaros specifiką – iš anksto numatoma, jog šiuo metų laiku reikės mesti didesnes pajėgas.
Per mėnesį sulaukiame apie 20 skundų. Tiriant oficialius nusiskundimus, pasitvirtina 40 proc., o anoniminius – 30 proc. atvejų.
Vasarą patikrinimai rengiami dažniau nei kitais metų laikais.
– Galbūt būtų veiksmingiau prekybininkus užklupti netikėtai, vizitus suplanuojant prieš keletą dienų, savaitę, o ne prieš metus? Sumažėtų ir informacijos nutekėjimo rizika – prekybininkus apie patikrinimą juk gali perspėti Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, turintys metinį planą.
– Tokie netikėti patikrinimai atliekami keletą kartų per metus, gavus mūsų įstaigos centrinės būstinės Vilniuje arba Europos Sąjungos institucijų nurodymus.
– Dažniausiai už pažeidimus įkliūva smulkios žuvelės, o prekybos centrai, kuriuose, pavyzdžiui, galima aptikti pajuodusių, ties puvimo riba esančių vaisių arba daržovių, tikrinami retai. Kodėl taip yra?
– Jei nėra skundų, prekybos centrus, kaip ir kitus subjektus, tikriname po kartą per metus.
Sykį aiškinomės, ar vienoje didelėje parduotuvėje savaitgaliais nebuvo prekiaujama pasibaigusio galiojimo produktais, bet ši informacija nepasitvirtino.
– Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės rinkdamiesi produktus iškyloms?
– Kai lauke 25–30 laipsnių, mėsa, žuvimi galima užsikrėsti per 2 valandas, o pienu ir jo produktais – per valandą. Poilsiautojai kartais tai pamiršta ir per ilgai laiko maistą karštyje.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į produktų galiojimo laiką ir jų laikymo temperatūrą. Ypač – turguje. Vitrinose turi būti termometrai.
Pavyzdžiui, šaltai rūkytas kumpis gali būti laikomas esant ne aukštesnei nei 18 laipsnių, o karštai rūkyti mėsos gaminiai – ne aukštesnei nei 6 laipsnių temperatūrai. Svarbu ir tai, kaip atrodo gaminys. Jei mėsa – balzgana, o ledai – deformuoti, jų pirkti neverta.
Žalia mėsa jokiu būdu negali liestis su produktais, kuriuos galima valgyti iš karto – rūkytais, keptais gaminiais. Vasarą bakterijos ypač greitai plinta ir dauginasi.
