„Džiugios prognozės apie statybų atgimimą tėra savęs drąsinimas, – nukirto naujai išrinktas Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas. – Iš tiesų statybų rinka Lietuvoje maža. 2008 metais statybų bendrovės uždirbo 13,5 mlrd. litų, pernai, nors Lietuva jau ropštėsi iš krizės, statybininkų pelnas siekė tik 6,5 mlrd. litų, o per šių metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo dar 4,5 proc.“
Jo teigimu, statybų verslą gelbėja eksportas – lietuvių teikiamos paslaugos Baltarusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Praėjusiais metais, LSA prezidento skaičiavimais, statybų verslo įmonės iš eksporto uždirbo 0,5 mlrd. litų.
Verslininkai kupini vilčių, ypač Vilniuje. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, būsto sektoriaus atgimimas labiausiai juntamas trijuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tarp jų sostinė – visa galva aukščiau. Šiais ir ateinančių metų pradžioje Vilniuje turėtų atsirasti 20 naujų daugiabučių su 1763 butais.
Skirtinga būsto paklausa
Praėjusiais metais Vilniuje buvo pastatyti 36 daugiabučiai (2000 butų), o tai 2,5 karto daugiau negu 2011-aisiais. Tiesa, praėjusių metų būsto statybos statistikai įtakos turėjo ir tai, kad buvo baigta dalis anksčiau pradėtų ir per krizę sustojusių statybų. Populiariausi yra ekonominės klasės butai – tokių Vilniuje statoma 92 proc., o prestižinės klasės butų statyba sudaro 7 proc.
Vis dėlto naujos statybos butų ploto vidurkis šiandien padidėjo, nors ir kukliai – 2 kvadratiniais metrais, palyginti su krizės metų statybomis.
Klaipėdoje ir Kaune kartu sudėjus vykdoma apie 10 projektų, šiais metais šiuose miestuose bus pastatyta 500 butų.
LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius atkreipė dėmesį, kad kiekviename mieste skiriasi būsto paklausa. Pavyzdžiui, Kaune daugiabučių statyba neįsibėgėja ne tik todėl, kad ten mažėja gyventojų. Kauniečiai labiau ieško žemės sklypų priemiesčiuose, mat jų svajonė yra nuosavas namas. O Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai būsto ieško arčiau miesto centro.
Klaipėdos NT rinka turi ir specifinę problemą – ten yra daugiausia neparduotų naujos statybos butų (760), o beveik dvigubai daugiau gyventojų turinčiame Kaune pirkėjų nesulaukia 510 butų.
„Taip atsitiko todėl, kad uostamiestyje nebuvo statoma vidutinės klasės būstų, tik dangoraižiai ir būtinai prie jūros. Kai atėjo krizė, tokį būstą tapo labai sunku parduoti“, – aiškino bendrovės „DNB būstas“ direktorius Gediminas Jankauskas.
Jo teigimu, statybas skatina ir po krizės atkutę lietuviai, kurie butus perka kaip investiciją. Paprastai šiam tikslui ieškoma vieno ar dviejų kambarių butų, kainuojančių iki 300 tūkst. litų.
Plėtra – į šiaurės vakarus
Didžiausių bendrovių „Eika“ ir „Hanner“ vadovai Robertas Dargis ir Arvydas Avulis džiaugiasi, kad sostinėje vėl daugėja statybų aikštelių. Šiuo metu daugiausia daugiabučių statoma Vilniaus šiaurės vakarų pusėje – Verkių, Pilaitės, Pašilaičių seniūnijose.
„Eika“ stato namus Pilaitėje ir Santariškėse. Pilaitėje dygsta 7 ir 9 aukštų namai, nedidelių daugiabučių kvartale Santariškėse – penki namai.
Šios bendrovės plėtros direktorius Domas Dargis pripažino, kad anksčiau „Eikos“ pelną didino stambių viešosios paskirties objektų, tokių kaip tiltai, arenos, statybos panaudojant ir ES lėšas.
„Dabar to nėra, bet nereiškia, kad niekada nebebus“, – viliasi D.Dargis.
Bendrovės „Hanner“ pasididžiavimas – šiuolaikiškų, ekonomiškų daugiabučių kvartalas ant Bajorų kalvų. Klaipėdoje ir Kaune įdomesnės architektūros, skoningai į aplinką įsiliejančius daugiabučius stato bendrovė „YIT Kausta“.
Didmiesčiai byra į pakraščius
Atsigauna ir privati statyba – aplink didmiesčius dygsta individualūs namai ir kotedžai. „Tai vadinama miesto draika – stichiškai besikuriančiose gyvenvietėse savivaldybėms neapsimoka tiesti viešojo transporto linijų, statyti mokyklų, vaikų darželių, plėtoti kitos infrastruktūros. Vilniuje vadinamųjų palydovinių gyvenviečių kūrimasis dar kontroliuojamas, bendrajame plane numatyta miesto plėtra Pilaitės kryptimi. Vyksta individualių namų ir kotedžų statybos Pavilnyje, Tarandėje, Riešėje, Zujūnuose, Gulbinuose, Bendorėliuose, Klevinėje.
O štai Klaipėdoje gyvenamųjų namų ir kotedžų kvartalai jau baigia pasiekti Palangą. Bet vargu ar ten bus išplėtota infrastruktūra“, – prognozavo M.Statulevičius.
Daug šiuolaikiškos architektūros
Kas įdomaus vyksta lietuviškame statybų pasaulyje? Per trejus metus neatpažįstamai turėtų pasikeisti dešinysis Neries krantas Vilniuje – nuo savivaldybės iki Lietuvos vaikų ir jaunimo centro.
Šiuolaikinės architektūros pažiba neabejotinai taps norvegų bendrovės „Schage“ statomas 70 tūkstančių kvadratinių metrų verslo centro kompleksas „Quadrum“, kurį sudarys trys 17, 12 ir 9 aukštų pastatai. Planuojama, kad statybos pritrauks 500 mln. litų investicijų, dar 100 mln. litų infrastruktūrai plėtoti skirs Vilniaus savivaldybė.
Bendrovė „K29“ pradėjo infrastruktūros tinklų išplėtimo darbus sklype Konstitucijos pr. 29. Čia turėtų iškilti dar vienas 14 tūkst. 200 kvadratinių metrų dydžio A klasės biuras su požemine automobilių stovėjimo aikštele, bus sodinamas parkas.
Ledo kubų formos statiniai
Architektai jau braižo naujojo Vilniaus centro kontūrus – NT plėtotojams yra pateikę siūlymų. Vienas įdomesnių – numatomi sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ priestatai, kurie faktiškai bus atskiri pastatai.
Architektas Gintaras Čaikauskas pasiūlė prie ovalaus „Forum Palace“ statinio iš Konstitucijos prospekto pusės išdėlioti keturis 4–6 aukštų analogiškos cilindro formos tūrius. Čia turėtų įsikurti viešbučiai.
Stikliniai cilindrai iš tolo primena į kokteilį beriamus ledo gabalėlius. Klaipėdoje ir Kaune naujų komercinių pastatų paklausa auga dar nežymiai.
Kaune didžiausias metų statinys buvo statybinių medžiagų, buities reikmenų ir technikos prekybos centro „Senukai“ administraciniai rūmai šalia „Megos“ prekybos ir laisvalaikio centro. Klaipėdoje „YIT Kausta“ rekonstruos ir išplės konteinerių terminalą „Smeltė“.
Trūksta gerų meistrų
Didelių užmojų turintys verslininkai sutartinai teigia, kad vis sunkiau rasti kvalifikuotų statybininkų, ypač mokančių dirbti su naujomis technologijomis, suvirintojų.
Darbdaviai geriems meistrams pasirengę mokėti 4000–5000 litų atlyginimą, tačiau Lietuvoje baigia subyrėti statybininkus rengiančios mokyklos, tad katastrofiškai trūksta specialistų. „Eikos“ plėtros direktorius D.Dargis apgailestavo, kad šiuo metu statybininkus vis dar rengiančios mokymo įstaigos vadovaujasi senomis programomis, o vyresnio amžiaus statybininkai nespėja koja kojon su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis.
Bankai ne šykštūs, tik atsargūs
Žygimantas Mauricas
Banko „Nordea“ ekonomistas
„Statybos rinka krizės smūgį pajuto pirmoji, tačiau, palyginti su kitais šalies ūkio sektoriais, atsigauna vėliausiai. 2010 metai buvo eksporto atsigavimo metai, 2011 ir 2012 m. pamažu atsigavo ir vidaus rinka, o 2013 metai yra statybos sektoriaus persilaužimo metai, kuriems būdingas statybos sektoriaus aktyvumo didėjimas.
Krizės laikotarpiu bankai į statybos projektus žiūrėjo pro didinamąjį stiklą, šiuo metu bankai statybos sektoriaus perspektyvas vertina geriau ir nebeišskiria statybos sektoriaus kaip turinčio didesnę riziką. Žinoma, kreditavimo sąlygos nėra tokios palankios, kokios buvo iki krizės, tačiau tai nėra blogai, nes pernelyg liberali kreditavimo politika ikikriziniais metais, kaip parodė istorija, nebuvo optimali, tad šiuo metu bankai atsargesni.
Mūsų bankas stengiasi palaikyti panašias kreditavimo sąlygas tiek kriziniais, tiek nekriziniais laikotarpiais ir vertinti NT, kaip ir visų kitų sektorių projektus, atsakingai.
Bet paskolos suteikiamos tik įsitikinus, kad projektas ekonomiškai pagrįstas, ten bus įdiegta infrastruktūra. Laikai, kai buvo finansuojamos svajonės, virtusios nebaigtų statybų kvartalais, jau praeityje. Ir jie neturėtų sugrįžti. “
Būsto paskolos gavėjo portretas
Virginijus Doveika
SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius
„Paanalizavus kelių pastarųjų metų banko būsto paskolų statistiką ir įvertinus, kaip keitėsi ekonominė šalies ir pasaulio ekonomikos situacija, ryškiai matyti, kaip pamažu keitėsi būsto paskolos gavėjo portretas.
Mūsų banko suteikiamų paskolų analizė rodo, kad šiuo metu būsto paskolomis domisi pagrindinio būsto ieškantys gyventojai, gyvenantys daugiausia trijuose Lietuvos didmiesčiuose. Tačiau pamažu juntamas būsto paskolų rinkos pagyvėjimas ir kituose didesniuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Marijampolėje. Dar vienas skirtumas lyginant ekonomikos augimo laikotarpį ir pastaruosius metus yra tas, kad anksčiau žmonės neretai būstą įsigydavo ir spekuliaciniais tikslais – vėliau turtą parduodavo ar ketindavo parduoti brangiau, o dabar gyventojai arba ieško pagrindinio šeimos būsto, arba vertina tokį pirkinį kaip priemonę turto vertei išsaugoti. Kalbant apie paskolų gavėjo amžių, po sunkmečio labiausiai sumažėjo paskolas imančių jaunesnių nei 25 metų gyventojų. Klientai iki 30 metų, ėmę būsto paskolas 2007 m. mūsų banke, sudarė apie 40 proc. visų tais metais suteiktų būsto paskolų gavėjų.
2011 m. šis rodiklis sumažėjo iki 24 proc. Šiuo metu būsto paskolomis daugiausia domisi 28–32 metų gyventojai. Tam įtakos turi pasikeitusi bendra ekonominė situacija, gyventojai taip pat ėmė kur kas atidžiau vertinti savo finansines galimybes ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, jaunesni žmonės tokius didelius pirkinius dabar linkę atidėti šiek tiek vėlesniam laikui, kai ne tik turės pradinį įnašą, bet ir tam tikrą lėšų atsargą nenumatytiems gyvenimo atvejams.“
