Kaip skelbia Baltarusijos žiniasklaida, afrikinio kiaulių maro židiniui likviduoti pasitelktos sukarintos pajėgos, milicija. Protrūkio vieta apsupta milicijos pareigūnų, į izoliuotą teritoriją niekas neįleidžiamas.
Neoficialiais duomenimis, kiaulės jau naikinamos penkiuose Baltarusijos rajonuose, bet neįvardijama, kuriuose. Atsakinga šios šalies institucija tvirtina, kad Baltarusijoje nustatytas tik vienas afrikinis kiaulių maro protrūkis Gardino srities Ivjevsko rajono Čiapuno kaime.
„Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusi neoficiali informacija kelia itin didelį susirūpinimą, nes tai reikštų, kad afrikinio kaulių maro eiga Baltarusijoje tampa sunkiai kontroliuojama, o tai itin didelė grėsmė visam Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių žemės ūkiui.
Situacija dar sudėtingesnė dėl to, kad iki šiol kompetentinga Baltarusijos institucija nepateikė informacijos apie afrikinio kiaulių maro kontrolės priemones ir ligos epidemiologiją jų šalyje.
Kadangi patvirtintas protrūkio židinys yra tik apie 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, norėtume dar kartą paraginti kiaulių laikytojus būti itin budrius ir griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.
Medžiotojams būtina tirti kiekvieną sumedžiotą šerną, doroti žvėris laikantis biosaugos taisyklių“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Šią pavojingą ligą itin sunku sustabdyti, nes virusas labai greitai plinta ir ilgai išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose, audiniuose, jį platina ir erkės (ornithodorus).
Sunaikino tūkstančius kiaulių
Naujausiomis žiniomis, Vitebsko rajone Kopti kaime sunaikinta 19 tūkst. kiaulių.
Užkrato pavojaus bombos vis garsiau sproginėja, ir Lietuvos kiaulių augintojai puola vis į didesnę neviltį. Juk Vyriausybė vakar, pirmadienį, iš valstybės rezervo taip ir neskyrė pinigų vilkikų dezinfekavimo priemonėms įsigyti.
Nors ekstremalių situacijų valdymo komisijai prižadėjo tai padaryti. Maža to, oficialios žinios apie afrikinį kiaulių marą Baltarusijoje sklando jau antra savaitė, o nei lenkai, nei latviai dar nesiėmė jokių apsaugos priemonių tam, kad neįsileistų mirtinos gyvulių ligos užkrato.
„Tai matydami ir mūsiškiai sau leidžia snūduriuoti, nors mūsų sienos atkarpa su Baltarusija yra ilgiausia. Galėtume būti pavyzdžiu regione, o ne baugščiai dairytis į kitus. Iš latvių nereikia daug tikėtis. Jų veterinarijos kontrolė gerokai prastesnė, nei mūsų. O Lenkija, manyčiau, per didelė valstybė, kad greitai reaguotų“, - nerimavo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Kaimynai prabudo
Pasak VMVT skubių sprendimų skyriaus vadovo Mariaus Masiulio, kol kas viskas daroma, kad tik maro užkratas nepatektų į Lietuvą.
„Antradienį, liepos 2-ąją, jau gavome informacijos apie tai, kad ir latviai, ir lenkai pasienyje pradės taikyti apsaugos priemones. Jie, kaip ir mes, pasienio veterinarinės kontrolės postuose sumontuos vadinamuosius dezobarjerus“, - sakė M. Masiulis.
Jo teigimu, šiandien Briuselyje veterinarijos ekspertai pritarė ekstremalių situacijų komisijos nuostatai, kad kiekviena transporto priemonė, vežusi į Baltarusiją gyvūnus arba pašarus, privalo pateikti įrodymus, kad, iškrovus krovinį, ji buvo išplauta ir dezinfekuota.
Tačiau kiekvienai ES šaliai, besiribojančiai su Baltarusija, palikta nuspręsti, atlikti ar ne pasienyje papildomą dezinfekciją, – dar kartą pasienio kontrolės postuose dezinfekuoti bandovežius. Anot M. Masiulio, VMVT savo ruožtu veterinarijos postuose tai daro nuo pat birželio 21-osios, - nuo dienos, kai Lietuvą pasiekė žinia apie afrikinio kiaulių maro protrūkį Gardino srityje. Pinigai – tik savi
Vis dėlto kol kas VMVT yra palikta ant ledo. Tai, ką daro, kad tik užkirstų pavojingos ligos kelią, daro už savo biudžeto lėšas. Pinigų injekcijos valstybė jai dar nesuleido.
„Perkratėme biudžetą, ir savo lėšomis dezinfekuojame bandovežius. Dezinfekcinėmis medžiagomis išpurškiame tik tas transporto priemones, kurios kelia didžiausią riziką. Kol kas nei kitokias prekes gabenantys vilkai, nei lengvieji automobiliai nedezinfekuojami“, - sakė M. Masiulis. Išlieka ir rizika, kad ligos užkratą į Lietuvoje esančius ūkius gali atnešti žmonės. Pasak M. Masiulio, niekas nepadės, jei žmogus sąmoningai, piktybiškai lankysis afrikinio kiaulių maro židinyje, o grįžęs į Lietuvą, tiesiu taikymu nudroš į kiaulides.
„Tokiu atveju tėra viena apsaugos priemonė – žmonių sąžinė. Jos reikia ir tuomet, kai pastebėjęs pirmuosius ligos požymius – pamatęs, kad kiaulės sirguliuoja, iš karto šauktųsi veterinarijos gydytojo“, - sakė pašnekovas.
