Lietuvos turizmo departamento duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 907,1 tūkst. užsienio turistų arba 12,4 proc. daugiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį.
Lyderio poziciją tiek pagal turistų skaičių, tiek pagal augimo tempus (43 proc.) pernai išlaikė Rusija. Sparčiai auga ir tokios Azijos šalies, kaip Kinijos, susidomėjimas Lietuva.
Ieško bažnyčių ir kinų restoranų
Nors kai kurios šalys skundžiasi, kad kinų turistai - pasibaisėtini, Lietuvoje apie tokius kol kas negirdėti. Kaip neseniai rašė lrytas.lt, ES šalyse vis dažniau skamba klausimas: kodėl kinų turistai tokie nemandagūs? Nepaisydami galimo pelno, kai kurie verslininkai netgi ėmė vengti svečių iš Kinijos.
„Jie kelia nepaprastą triukšmą, paišo savo vardus ant turistinių objektų, kerta gatvę degant raudonai šviesai ir visur spjaudosi. Tai žaloja mūsų nacionalinį įvaizdį“, – gegužę piktinosi Kinijos vicepremjeras Wang Yang'as, kuris viešai pasmerkė „necivilizuotą kai kurių turistų elgesį“.
Pasakojimų apie užsienyje siaubingai besielgiančius kinų turistus galima išgirsti begales. Šią problemą jau analizuoja Kinijos akademikai. Neseniai apie tai garsiai prabilo ir šalies valdžia, mat nemandagūs kinai tiesiogiai kenkia šalies įvaizdžiui. Tiesa, Lietuvos tokie nemandagūs turistai nelanko. Pernai Vilniaus turizmo informacijos centrai sulaukė 1007 turistų iš Kinijos. Pasak Vilniaus turizmo informacinio centro direktorės Jolantos Beniulienės, per penkis šių metų mėnesius turizmo centruose apsilankė 256 kinai, ir nė vienas nekėlė rūpesčių.
„2012 metais mažiausiai kinų (31) buvo sulaukta vasario mėn., daugiausiai – rugpjūčio mėn. (163)“, – kinų lankymosi Lietuvoje augimo tendencijomis dalijosi J. Beniulienė.
Kinijos turistai, kaip ir dauguma užsienio lankytojų, domisi, ką galima apžiūrėti Vilniuje, kokie populiariausi muziejai, geriausi renginiai ir kt. „Tačiau kiek dažniau, nei kitų tautų atstovai, kinai teiraujasi apie Vilniaus bažnyčias (dažnai patys pamini Šv. Onos bažnyčią bei Šv. Petro ir Povilo bažnyčią), Šiauliuose esantį Kryžių kalną, Vilniaus Trijų kryžių kalną“, – apie kinų lankytinas vietas Lietuvoje pasakoja J. Beniulienė.
Kinai, kitaip nei kitų šalių turistai, labiau domisi kiniško maisto restoranais.
Pasak Vilniaus turizmo departamento tikslinių rinkų skyriaus vyriausios specialistės Elenos Žibort, Lietuvoje vis dažniau lankomasi ir suplanuotų verslo išvykų metu. Verslo turistai sudaro apie trečdalį viso užsienio turistų srauto.
Lietuvos kelionių agentūros ir organizatoriai siūlo įvairaus pobūdžio ekskursijas po Vilnių, dažniausiai lietuvių, anglų, rusų ir lenkų kalbomis. Nors turistų iš Kinijos kasmet daugėja, Vilniuje yra tik trys kinų kalba ekskursijas vedantys gidai. Statistikos departamentas nefiksuoja kinų turistų nakvynių viešbučiuose skaičiaus. Jie vis dar priskiriami Azijos šalių svečių grupei.
Svarbiausia - pramogos ir poilsis
Vilniaus turizmo departamento tikslinių rinkų skyriaus vyriausioji specialistė Elena Žibort išskiria pastarųjų metų aktyvų rusų ir baltarusių lankymąsi Lietuvoje. Lyderio poziciją tiek pagal turistų skaičių, tiek pagal augimo tempus (43 proc.) pernai išlaikė būtent Rusija.
„Nemažai rusų turistų vasarą apsistoja Palangoje, o štai Naujuosius metus jie mėgsta švęsti Druskininkuose bei Vilniuje. Dauguma svečių iš Baltarusijos aplanko šalies sostinę ir Druskininkų kurortą“, – teigia E. Žibort.
Rusų ir baltarusių turistai yra itin patenkinti Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybe ir jų kainomis. Taigi dauguma šių turistų į Druskininkus ar Palangą vyksta nebe pirmą kartą. Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė J. Beniulienė pabrėžia, kad rusams ir baltarusiams svarbiausios prabangaus poilsio galimybės, SPA paslaugos ir apsipirkimas. Jie kur kas mažiau, nei turistai iš Vakarų, domisi architektūra, muziejais.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 2007 metų iki 2011 metų užsienio turistų išlaidos Lietuvoje išaugo nuo 5,2 proc. iki 40,1 proc. Gerėja ir atsiliepimai apie šalį: 2011 metais kriterijumi „labai gerai“ atostogas Lietuvoje įvertino net 62 proc užsieniečių.
