Nusikaltėliai verbuodavo landynėse gyvenančius prasigėrusius valkatas, kurie už tam tikrą atlygį sutikdavo paaukoti vieną ar kelis rankos pirštus.
Prieš tai banditai būsimas aukas nuprausdavo, aprengdavo kostiumais, ir, nuvežę pas pažįstamus teisininkus, sudarydavo nemažų sumų sveikatos draudimo sutartis.
Po kiek laiko banditai aukoms nukirsdavo pirštą, dažniausiai – nykštį. Tuomet jiems tarpininkaujantys teisininkai išsireikalaudavo iš draudimo įmonių solidžias išmokas, nes klientai neva tapo nedarbingi dėl nelaimingų atsitikimų.
Sukčius pavyko demaskuoti po to, kai keli skirtingų draudimo įmonių vadybininkai pasikalbėjo ir ėmė stebėtis, kad labai padaugėjo nykščių netekimo atvejų.
Peržiūrėję bylas ir nustatę, kad nukentėjusiesiems tarpininkauja tie patys asmenys, draudikai kreipėsi į seklius, o šie atskleidė visą nusikaltimų grandinę.
Lenkijos policija teigia, kad prastėjant šalies ekonomikos būklei gausėja mėginimų neteisėtai pasipelnyti iš draudimo išmokų. Ypač tais atvejais, kai sudaromos gyvybės ar sveikatos draudimo sutartys.
Lenkijos draudikų rūmų duomenimis, pernai neteisėtais būdais siekta gauti per 110 mln. zlotų (dabartiniu kursu – per 88 mln. litų).
Daugiausia – per 7 tūkst. kartų – buvo mėginama neteisėtai pasipelnyti inscenizavus automobilio avariją. Gyvybės draudimo sukčiavimų oficialiai buvo atskleista ne tiek daug – 274, tačiau tokios apgaulės buvo brangesnės nei eismo įvykių.
Draudimo verslo konsultacijų įmonės „Accenture” direktorius Thomas D. Meyeris teigė, jog Lenkijos sukčiai sparčiai perima patirtį iš Vakarų Europos nusikaltėlių, tad juos demaskuoti bus vis sunkiau.
ES šalių draudikai spėja, jog apie 3 procentus išmokų yra neteisėtos, dėl to kasmet patiriama 8–12 mlrd. eurų (27,6–41,4 mlrd. litų) nuostolių.
Lietuva sukčiams – pernelyg maža
Jonas Stasinas, „Lietuvos draudimo” Asmens žalų skyriaus vadovas:
„Tos pačios sukčiavimo schemos veikia visame pasaulyje. O piršto nusikirtimai – išvis chrestomatinė klasika.
Tiesa, Lietuva maža, todėl ir tokių atvejų nedaug, nes juos nesunku atskleisti. Bet kuriame mažame miestelyje visi vienas kitą pažįsta, todėl bandymas apdrausti vargetą didele draudimo suma jau savaime kelia įtarimų ir draudimo konsultantai apie tai įspėja rizikos vertintojus.
Pastebėta, kad tokiais atvejais kertamas ne pagrindinės rankos pirštas – jei žmogus dešiniarankis, kertamas kairės rankos pirštas, kuris galbūt ne toks reikalingas.
Vokietijoje yra buvę atvejų, kai po įvykio medikai ir draudikai ištyrė nukirstą pirštą ir nustatė, kad nukentėjusiajam buvo suleista nuskausminamųjų vaistų.
Taip pat tokiais atvejais „klientas” paprastai būna stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.
Per mūsų įmonės istoriją yra pasitaikę, kad buvo tyčia nukirsti pirštai siekiant gauti draudimo išmoką. Paprastai jei tokia schema suplanuojama, stengiamasi taip apgauti ne vieną, o kelias draudimo bendroves. Tiesa, keletą pastarųjų metų tokių apgavysčių nebuvo.
Lietuvai labiau būdingas kitas sukčiavimo būdas, kai padidinama reali žala arba net aprašomos traumos, kurių iš tiesų nebuvo.”