Mato, bet negali patikėti. Taip ir kitos žemės ūkio bendroves vienijančios įmonės reaguoja į Seimo narių pastatytą užkardą, neleidžiančią nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Barikados, bet ar tvirtos?
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos numato, kad daugiau nei numatyti 500 hektarų žemės negalės įsigyti susiję asmenys, pavyzdžiui, tėvai, vaikai, balsų daugumą žemės ūkio įmonėse turintys asmenys ar to paties asmens įsteigtos įmonės.
Taip pat žemės nebus galima konsoliduoti – sujungti į ūkininkauti patogius sklypus, pasitelkus trečiuosius asmenis.
Pirkėjams teks pildyti specialią deklaraciją ir patvirtinti, kad, įsigijus pirkinį, jo turima žemė neviršys 500 hektarų. Taip pat reikės deklaruoti ir pinigų, klojamų už žemę, kilmę.
Pirmumo teisę įsigyti žemės turi bendraturčiai, taip pat – asmenys ar įmonės, dirbantys parduodamą žemę. Už jų eilėje stovi kaimynai, - besiribojančių sklypų savininkai.
Numatyta ir daugiau saugiklių, kurie „pagaminti“ tam, kad užkirstų kelią saviems ir svetimiems žemės spekuliantams.
Žemę pirko kone kasdien
„Realiai Seimas nuo kitų metų sausio užkirto kelią visų stambių ūkių plėtrai . Bet gal dar rudenį jis sugrįš prie įstatymo, gal dar atsiras su verslo logika neprasilenkiančių poįstatyminių aktų“, - vylėsi „Linas Agro Group“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius.
„Linas Agro“ įmonių grupei priklauso 8 žemės ūkio bendrovės, kurios augina javus bei verčiasi pienininkyste. Visos jos kartu turi 4300 hektarų savo žemės, o iš viso, kartu su nuomojamais plotais, dirba 17,5 tūkst. hektarų.
„Aiškinome, kalbėjome, bet mūsų nuomonės niekas neklausė“, - skėstelėjo rankomis pašnekovas. Jo nuomone, juk pirmiausia politikai turėjo įvardinti, prieš ką kyla į kovą. Ar jie apskritai žino, su kuo kovoja?
Jei tai daro su finansinėmis grupuotėmis ar tokiais pirkėjais, kurie tik investuoja į žemą, supirkdami sklypus, tokių pataisų nepakaks.
Užtat šis draudimas pirmiausia pažabos žemės ūkyje dirbančių įmonių – grūdininkystės ir pienininkystės verslą.
„Mūsų bendrovės, kai tik įsigalios įstatymo pataisos, nebegalės iš savininkų nupirkti nė vieno hektaro žemės. Todėl apie plėtrą negalės būti nė kalbos“, - patikino A. Pranckevičius.
Tačiau dabar ūkiams stambėti užkirstas kelias, nors tai ir prasilenkia su bet kokio verslo logika. Anot A. Pranckevičiaus, kuo ūkis didesnis, tuo jis stipresnis finansiškai, tuo konkurencingesnis.
„Šiuo metu žemės ūkio žaliavos gamintojams tenka konkuruoti su didžiausiais Vakarų Europos, Rusijos, Ukrainos ūkiais. Mažiems atremti jų konkurencijos neįmanoma. O dabar valstybė ėmė ir pakišo ūkių plėtrai koją“, - kalbėjo A. Pranckevičius.
Parduodančių žemę netrūksta
Seimo nariai neišgirdo žemdirbių siūlymo, kad jei jau statomi žemės prekybos barjerai, tebūna jie neįveikiami tiems, kurie neturi jokių pajamų iš žemės ūkio veiklos. Iki šiol kone kasdien bendrovės, nuomojančios iš kaimo žmonių – smulkių jos savininkų žemę, sulaukdavo siūlymų ją nupirkti.
Vienus parduoti nuosavybę verčia padidėję mokesčiai už apleistą žemę, kitus – finansinės „namų bėdos“, treti apskritai neturi sveikatos žemei dirbti.
„Pirkome iš jų žemę, kai tik pavykdavo sutarti dėl kainos. Bet dabar ne tik mūsų galimybės pirkti apribotos, bet ir žemės savininkų – ją parduoti“, - svarstė A. Prenckevičius.
Pasirinkimas - pilkoji zona?
Anot „Agrowill Group“ vadovo Mariaus Žutauto, Seimas verste verčia žemės ūkio veikla užsiimančias įmones trauktis į „pilkąją zoną“, - sugalvoti, kaip apeiti įstatymo reikalavimus.
„Jei įstatymas įsigalios, mūsų įmonei priklausančios bendrovės nebegalės įsigyti nė vieno papildomo žemės hektaro“, - sakė M. Žutautas.
„Agrowill Group“ bendrovės dirba 22 tūkst. hektarų žemės. Tačiau iš jų savos turi vos 3000 hektarų.
„Jei nors vienas iš žemės savininkų, įstatymo pataisoms įsigaliojus, ir siūlyte siūlys nupirkti iš jų žemę, to padaryti bendrovės negalės. Nepaisant, kad ją dirbdamos, jos turės pirmumo teisę“, - užsiminė M. Žutautas.
Užtat yra tikimybė, kad bendrovių dirbama žemė pradės trauktis, ir joje ims dygti smulkūs naujų savininkų sklypai.
Anot M.Žutauto, nors įstatymo pataisos ir buvo kuriamos tam, kad apribotų žemės pardavimą užsieniečiams ir spekuliantams, jos pirmiausia apribojo perspektyviausių – didelių ūkių ir žemės ūkio bendrovių plėtrą.
x x x
Žemė pabrango
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu individualių ūkių, kuriems priklauso 100–500 ha žemės , yra 329. Jų dirbamos žemės plotas užima apie 55 587 hektarų.
Tokių ūkininkų, kurių valdos didesnės nei 500 hektarai, yra 15. Visi kartu jie valdo apie 24 772 hektarų žemės naudmenų.
Ūkininkai, 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia naudoja nuosavą žemę. Iš privačių asmenų jie nuomojasi maždaug 10 proc. žemės, iš valstybės – apie 4 proc.
Žemės ūkio bendrovių, kurios valdo daugiau nei po 1500 hektarų žemės, Lietuvoje yra apie 30.
Dirbamos žemės kainų vidurkis Lietuvoje per 2012 m. padidėjo 11,7 proc. ir pasiekė 5707 litų už hektarą. Brangiausia dirbama žemė pernai buvo Kauno rajone ir Birštono savivaldybėje, kur vidutinė jos kaina sukosi apie 9,5 tūkst. litų už hektarą.
Vilniaus rajone ir Elektrėnų savivaldybėje vidutinė hektaro kaina siekė 8,7 tūkst. litų.
