Zhang Xin – nekilnojamojo turto Kinijoje vystytoja. Pagal žurnalo „Forbes“ duomenis, ji – septintoji pagal pačios sukauptą turtą moteris pasaulyje. Skaičiuojama, kad jos gėrybės vertos 3,6 mlrd. JAV dolerių. Tai 800 mln. JAV dolerių daugiau nei O. Winfrey turtai. O ši asmenybė – geriausiai žinoma pasaulyje kaip moteris, pati susikrovusi milijardus.
Zhang Xin gali pasigirti ne tik staigiu praturtėjimu. Besižvalgant Pekine daug kur užklius akis už jos įmonės „SOHO China“ logotipo, mat kadaise skurdą pažinusiosios moters kompanija intensyviai prisidėjo prie modernaus Kinijos miestų vaizdo formavimo. O dabar kompanijai „SOHO China“ Pekino negana – ji plečiasi į Šanchajų.
Du iš Pekine Zhang Xin kompanijos vykdomų projektų – vienas baigtas pernai, kitame darbai tebevyksta – sukurti prestižiškiausią apdovanojimą architektams – Pritzkerio prizą – gavusios Zahos Hadid.
47-erių Zhang Xin gimė Pekine nedaug laiko likus iki Mao Zedongo kultūrinės revoliucijos, kai išsimokslinę žmonės, kokie buvo dabartinės nekilnojamojo turto magnatės tėvai, buvo išsiųsti perauklėti. Į Pekina Zhang Xin grįžo drauge su motina, tačiau joms teko vargti ir skursti.
„Gimiau ir augau tuo metu, kai miestas buvo labai tylus: be automobilių, be parduotuvių, be šviesų. Žmonės važinėdavo tik dviračiais“, – prisimena turtuolė.
Tuo metu, kai mergaitei suėjo 14 metų, ji su motina persikėlė į Honkongą, kur Zhang Xin penkerius metus praleido dirbdama menkai apmokamus darbus fabrikuose, gaminusiuose žaislus, drabužius ir elektroniką. Zhang Xin dirbo turėdama tikslą – sukaupti ganėtinai pinigų, kad galėtų išvykti mokytis į Didžiąją Britaniją.
„Honkonge nebuvo lengva – be išsilavinimo, neturinti šaknų, netgi nekalbanti vietiniu dialektu“, – pasakoja Zhang Xin.
Kad įgyvendintų sumanymą ir galėtų išvykti mokytis į Londoną, Zhang Xin prireikė penkerių metų. Per tiek laiko ji sukaupė pinigų bilietui į Didžiąją Britaniją ir anglų kalbos kursams.
Universitete ji gavo stipendiją, o Kembridžo universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Pirmoji būsimosios nekilnojamo turto magnatės darbovietė – Niujorke įsikūrusi „Goldman Sachs“. Tačia,u užuot apsistojusi Volstrite, Zhang Xin grįžo į Pekiną, kur sutiko savo vyrą. Drauge su juo ir stojo prie „SOHO China“ ištakų.
„Kalbėdami apie tai, kaip reikia pakeisti Kiniją, žmonės buvo kupini jaudulio. Tai buvo intelektualiai vibruojantis metas. Jaučiau, kad ši šalis yra pereinamąjame laikotarpyje, o aš norėjau būti jo dalis“, – apie sprendimą grįžti į tėvynę kalba verslininkė.
Nuo 1995-ųjų, kai Zhang Xin su sutuoktiniu Pan Shiyi įkūrė „SOHO China“, ji tapo stambiausia nekilnojamojo turto plėtotoja visoje Kinijoje.
Nors Zhang Xin istorija verta knygos, tačiau ji – neunikali. „Forbes“ sudarytame 2013-ųjų metų sąraše yra 24 milijardierės moterys, o šešios jų – iš Kinijos.
Nekilnojamojo turto magnatė šią situaciją aiškina štai kaip: „Mano kartos moterys, išgyvenusios kultūrinę revoliuciją, įveikusios sunkumus, atėjusios iš niekur, staiga susidūrė su nepaprastomis Kinijos galimybėmis. Tad jos tiesiog jomis pasinaudojo“.
Zhang Xin turi daugiau nei 5 mln. gerbėjų „Weibo“, Kinijos socialiniame tinklapyje, lyginamame su „Twitter“, kur ji dalijasi savo verslo, architektūros ir kasdienių svarbių įvykių įžvalgomis.
Gal ką ir nustebins, tačiau nepaisant finansinės sėkmės, Zhang Xin, vengia besaikio rūpinimosi sveikata. Ji netgi paragino savo 14 metų sūnų susirasti darbą greitojo maisto restoranuose „McDonand's“ ar „KFC“. Vaikinas pamėgino laimę, tačiau buvo per jaunas, kad gautų darbo vietą. Savo sūnums ji neduoda pinigų tol, kol šie nepaprašo, pavyzdžiui, pietums. Tai reiškia, kad jie niekada neturi atliekamų pinigų.
Parengė Jovita Simonaitė
