Kol bus atstatytas Panemunės tiltas, nuo miesto centro atkirsti panemuniškiai jaučiasi tarsi įkalinti. Nesulaukę valdžios žadėto pėsčiųjų tilto per Nemuną, žmonės piktinasi, kad stinga medicinos pagalbos, bankomatų, ilgiau vakarais važiuojančio viešojo transporto.
Kai kurie verslininkai dėl susprogdinto tilto jau bankrutavo. Samdomi darbuotojai netenka darbų, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Laikinoji sostinė".
Daugiau nei metus be tilto gyvenantys kauniečiai priversti važiuoti aplinkkeliu, gaišti laiką spūstyse ir pirkti daugiau benzino. Nepatogumus jiems teks kęsti gerokai ilgiau, nei buvo žadėta, mat tiltui statyti trūksta pinigų.
Tačiau kalbama, kad apsukresni miestiečiai, norėdami greičiau patekti į Šančius ar Panemunę, vis dėlto sugeba už simbolines dovanas pasinaudoti statybininkams skirtu pontoniniu tiltu.
Vykti į darbą – per brangu
Žemuosius Šančius ir Panemunę jungiančiu tiltu eismas buvo uždarytas pernai birželį. Lapkričio mėnesį tiltas buvo susprogdintas.
Smalsuolių, norinčių pamatyti, kaip vyksta Panemunės tilto atstatymo darbai, netrūksta. Viena tokių – kone kasdien atvažiuojanti dviračiu Janina Balnienė. „Dairausi, ar greitai vėl turėsime tiltą. Statybininkai čia būna nuo 8 iki 17 valandos, keliomis pamainomis niekas neskuba dirbti. Matyt, stinga pinigų. Vadinasi, dar ilgai teks kęsti nepatogumus“, – sakė moteris.
J. Balnienė gyvena vienoje iš Žemuosiuose Šančiuose esančių Kranto gatvių.
„Dirbau pakaunėje esančiame Šlienavos kaime. Kai tiltą susprogdino, į darbą teko važiuoti aplinkkeliu. Paskaičiavau, kad benzinui išleidžiu beveik tiek pat, kiek uždirbu. Todėl darbo buvau priversta atsisakyti“, – liūdnai kalbėjo moteris.
J. Balnienės sūnus gyvena greta Kauno esančioje Vaišvydavoje. Jis, kai turi reikalų miesto centre, priverstas gaišti laiką aplinkkelio automobilių spūstyse, pyksta dėl padidėjusių kelionės išlaidų.
Šiuos nepatogumus patiria visi anksčiau Panemunės tiltu į darbus ar pramogauti važiuodavę kauniečiai, dabar turintys vykti 10 kilometrų besitęsiančiu aplinkkeliu.
Tėra tik vienas bankomatas
Su kitomis, bet ne mažesnėmis bėdomis susiduria dauguma Panemunėje gyvenančių žmonių.
„Kai tiltą susprogdino, supratome, kad geriau nesirgti, nė nesvajoti patekti į miesto centrą. Savaitgaliais jaučiamės visiškai atskirsti nuo gyvenimo“, – neslėpė A.Smetonos alėjoje gyvenantys pensininkai Ona Garšvienė ir Vincas Tamulevičius.
Žmonės pasakojo, kad yra laimingi tik dėl to, jog Panemunėje verslininkai spėjo pastatyti prekybos centrą. Todėl bent produktų gali nusipirkti. Prekybos centre veikia ir vienintelis Panemunėje bankomatas.
„Tačiau jis priklauso ne tam bankui, kurio paslaugomis naudojasi daugelis pensininkų. Todėl kai prireikia grynųjų pinigų, kyla problemų“, – pasakojo senjorai.
Poliklinikos filialo nėra
Pagyvenusiems žmonėms, kurių Panemunėje gausu, labai svarbu ir medicinos pagalba.
„Daugelis lankomės Šančių poliklinikoje, esančioje už tilto, A. Juozapavičiaus prospekte. Nuo mūsų į centrą važiuoja tik 5-ojo maršruto autobusai.
Jie rieda maždaug kas valandą. Laiko sugaištame daug, sveikatos per karščius tokioms kelionėms nėra“, – skundėsi žmonės.
Prieš uždarydama tiltą valdžia netoli A.Smetonos alėjos žadėjo įkurti poliklinikos filialą. Tačiau kada bus įkurtuvės, neaišku.
„Teiravausi, per kiek laiko atvyktų greitosios pagalbos medikai. Juk nežinai, kada gali sutrikti sveikata. Man pasakė, kad laukti tektų valandą“, – liūdnai kalbėjo O. Garšvienė.
Vaistų panemuniškiai taip pat gali įsigyti tik vienoje vaistinėje. „Bet joje vyksta nedaug akcijų, nuolaidos netaikomos, vaistai brangesni nei miesto centre“, – dejavo žmonės.
Yra priversti bankrutuoti
Jaunesni Panemunėje dirbantys ir verslaujantys žmonės turi kitų bėdų. Netoli tilto parduotuvę įsteigę, šildymo ir santechnikos įrangą ir detales pardavinėjantys verslininkai skundėsi, kad tilto remontas daro lemtingą įtaką daugybei žmonių.
„Parduotuvę įkūrėme prieš 2 metus. Tada vieta buvo patogi, verslas sekėsi neblogai. Susprogdinus tiltą viskas pasikeitė. Tiekėjai nepatenkinti, kad prekes turi vežti aplinkkeliu. Pirkėjai ieško arčiau esančių parduotuvių“, – pasakojo parduotuvėje dirbantis Artūras.
Jaunas vyras ir jo kolegos tvirtino, kad per metus sužlugo ne vienas netoli dirbęs verslininkas. Neliko vaistinės, baro, pigių drabužių parduotuvės.
„Vakarais patekti į Šančius ar kitus mikrorajonus sunku. Praėjusį šeštadienį sugedo tarnybinis automobilis. Grįžti iš darbo teko po 22 valandos. Tokiu metu viešasis transportas nebevažiuoja. Beliko naudotis taksi paslaugomis. Tačiau ką būtų reikėję daryti, jei pinigų neturėčiau? Pėsčiomis kulniuoti aplinkkeliu toli ir baisu“, – pasakojo verslininkas.
Su šia problema kasdien susiduria A.Smetonos alėjoje maisto prekių parduotuvėje dirbanti Jolanta Remeikienė. Moteris gyvena tuoj už tilto, A. Juozapavičiaus prospekte.
„Parduotuvė dirba iki 22 valandos. Vienintelis 5-ojo maršruto autobusas darbą baigia truputį anksčiau. Savaitgaliais jis iš viso nekursuoja. Tenka važiuoti mikroautobusu arba vis maldauti aplinkinių, kad nuvežtų į darbą“, – pasakojo moteris.
Pardavėja sakė, kad kelionei į darbą ir atgal yra priversta išleisti daugiau pinigų. Tačiau darbai nesimėto, todėl ir kenčia.
Kioskininkę gynė gyventojai
Užklupti nepatogumų, Panemunės gyventojai tarsi labiau susivienijo. Tai pajuto spaudos kioske dirbanti Liuba Medynskaja.
Spaudos kioskas buvo įkurtas greta viešojo transporto stotelės. Sugriovus tiltą stotelė perkelta į judresnę vietą Vaidoto gatvėje.
„Darbo ir pelno iš karto sumažėjo. Vadovybė nusprendė mūsų kioską panaikinti. Mes čia dirbome dviese. Abi norėjo atleisti. Gerai, kad žmonės užstojo“, – pasakojo kioskininkė.
Moteris prisipažino, kad yra Panemunės senbuvė. Pažįsta vietinius gyventojus. Atėjusios prie kiosko moterys jai dažnai pasakoja savo vargus ir džiaugsmus.
„Sužinojusios, kad galiu netekti darbo, klientės puolė skambinti mano valdžiai. Dėl jų maldavimų pavyko išaugoti darbą. Tiesa, likau dirbti viena. Kioskas veikia trumpiau – nuo 8 iki 15 valandos. Bet tai geriau, nei tapti bedarbe“, – pasakojo L. Medynskaja.
Dovanoja litus ir gėrimus?
Panemunėje gyvenantys žmonės vieningai skundėsi, kad prieš uždarydama tiltą miesto valdžia žadėjo pastatyti pėstiesiems skirtą pontoninį įrenginį per Nemuną.
„Pontoninio tilto taip ir neįrengė. Valdžia numojo į mus ranka. Laikinas tiltas greta senojo yra, tačiau juo naudojasi tik statybininkai“, – karčiai kalbėjo panemuniškiai.
Su vietos gyventojais susibičiuliavę verslininkai pasakojo, kad įžūlesni žmonės kartais pasinaudoja statybvietės sargų gerumu.
„Kai labai reikia, vakarais sargams duoda 5 ar 10 litų, nuneša butelį. Šie už dovanas pereiti laikinu tiltu leidžia. Bet tai – retos išimtys, nes taip dažniausiai elgiasi į Žemuosiuose Šančiuose esantį barą skubiai patekti norintys kauniečiai. O pinigų kyšiams jie ne visada turi“, – šypsojosi verslininkai.
Po langais – skaldos kalnai
Kiek netikėta, kai perėjęs per tiltą atsiduri tiesiog privataus namo kieme. A. Juozapavičiaus prospekto 2-uoju numerių pažymėtame medinuke gyvena kelios šeimos.
Statybininkai visai greta namo yra susikrovę medžiagas, supylę skaldos kalnus. Nors už kelių dešimčių metrų yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, savo mašinas darbininkai mieliau stato gyventojų kieme.
Viena iš greta statybvietės esančio namo gyventojų Ona Sodaitė aimanavo, kad jai dėl to tapo sunkiau gyventi. „Suprantu, kad tiltą remontuoti reikia. Šis kiemas nepriklauso mums. Yra valstybinė žemė. Tai juo statybininkai ir naudojasi. Nesiskundžiu, bet nepatogumų kyla“, – sakė sunkiai paeinanti pensininkė.
Moteriai nelengva apeiti suverstas medžiagas, siauru žmonių pramintu taku prasibrauti pro skaldos kalnus.
„Blogiausia, kad pro namus ėmė vaikščioti daugybė žmonių. Dėkui Dievui, po langais jie dar nesibraižo. Darbus baigia anksti, todėl vakarais gyventi ramiau“, – pasakojo O. Sodaitė.
Svajoja apie amžiną statybą
Statybomis patenkinta buvo tik viena kalbinta moteris – A. Juozapavičiaus prospekte nuo seno veikiančio baro darbuotoja Anelė Gelažiuvienė. Nors į darbą ji atvyksta iš kito Nemuno kranto, iš A.Smetonos alėjos, tačiau dėl to, kad tenka važiuoti aplinkkeliu, nebumba.
„Čia dirbti pradėjau prieš 2 metus. Baras merdėjo. Tačiau netrukus prasidėjo A. Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija. Dabar vyksta tilto remontas. Vykstant darbams baras pradėjo dirbti pelningiau“, – džiaugėsi moteris.
Baro darbuotoja pasakojo, kad čia pietauti anksčiau rinkdavosi prospektą tvarkę kelininkai, dabar – tilto statytojai.
„Artėjant vidurdieniui juokaujame, kad artėja oranžinė revoliucija. Barą užplūsta darbininkai oranžinėmis liemenėmis. Iš anksto padengiame stalus ir visą valandą nėra kada atsipūsti. Statybos galėtų vykti kuo ilgiau“, – kalbėjo A. Gelažiuvienė.
Stebisi skubotais veiksmais
Tilto rekonstrukcija, atrodo, nesudrumstė tik Nemune mėgstančių meškerioti žvejų gyvenimo. Vyrai, kaip ir anksčiau, žuvauja abiejose upės pusėse ir tikina, kad statybų bildesys ir vibracijos žuvų visai negąsdina.
Panemunėje, Upės gatvės papėdėje, Nemuno pakrantėje viduryje savaitės vyrai žuvavo ir gvildeno savo problemas. Ypač šnekus buvo daugiau kaip pusę gyvenimo greta Panemunės tilto praleidęs, dabar Aleksote įsikūręs Juozas Drulia.
„Atvykstu čia kone kasdien. Smagu pasikalbėti su vaikystės draugais, paspoksoti į Nemuną ir tiltą. Jam jaučiu daug sentimentų“, – sakė senjoras.
J. Drulia teigė, kad ir apie statybas nusimano. Todėl jam keista, kad valdžia skelbė, jog tiltas yra avarinės būklės. „Kai prasidėjo tilto remontas, mačiau, kaip iš abiejų jo pusių užvažiavo gal 5 tonas sveriančios savivartės. Jei tiltas jas išlaikė, vadinasi, jo būklė nebuvo tokia kritiška“, – svarstė vyras.
Pensininkas ir jo bičiuliai kėlė versiją, kad pradėti tilto rekonstrukciją neturint tam pinigų kažkam buvę naudinga. „Kas žino, kurie valdžios vyrai kokiose statybos firmose ar įmonėse, susijusiose su degalais, turi interesų. Gal kam nors patogu, kad žmonės naudoja daugiau benzino. Jei statybos užsitęs, gal tai taip pat kažkam naudinga, nes tilto remonto sąmata išaugs“, – svarstė Panemunės senbuviai.
Ne tik žvejai, bet ir visi vietos gyventojai abejojo pažadais, kad Panemunės tiltas vėl stovės 2014 metais.
Spės užaugti ąžuolynas?
„Atsisveikinant su tiltu vyko šventė. Mero Andriaus Kupčinsko paklausiau, ar aš, 75-erių metų kaunietis, sulauksiu naujo tilto. Meras šyptelėjo, kad turiu gyventi iki 100 metų, tada naują tiltą ir pamatysiu“, – pasakojo J. Drulia.
Vyras prisiminė, jog valdžios vyrai rimtais veidais žadėjo, kad žmonės turės pėsčiųjų tiltą, kad susisiekimas per Nemuną nekels problemų. Tačiau pažadai nevykdomi. Dabar panašu, kad ir statybos iki žadėtų 2014 metų nebus baigtos, nes pinigų joms stinga.
„Šventės metu prie tilto pasodino ąžuoliuką ir žadėjo kasmet greta, kol vyks statybos, sodinti po medį. Panašu, kad kol bus nutiestas naujas tiltas, turėsime visą ąžuolyną“, – karčiai kalbėjo panemuniškiai.
Investuoja ir darbus atliekanti bendrovė
Dainius Ratkelis
Savivaldybės administracijos direktorius
„Panemunės tilto statybų darbų sąmata – 102 mln. litų. Prieš prasidedant darbams Kauno savivaldybė jiems ketino skirti trečdalį sumos. Likusius 70 mln. litų – ankstesnė Susisiekimo ministerijos vadovybė.
Pasikeitus politinei valdžiai, Susisiekimo ministerija pareiškė, kad šio tilto rekonstrukcija yra Kauno reikalas. Pernai darbams vis dėlto buvo skirta 5,5 mln. litų. Šiemet taip pat bus skirta 5 mln. litų. Su ministerija deramės toliau.
Darbus atliekanti bendrovė „Kauno tiltai“ gali ir pati investuoti į statybas. Taip ir daroma. Bendrovė pernai investavo 5 mln. litų.
Šiemet skiria 20 milijonų. Todėl tilto remonto darbai vyksta ir iki metų pabaigos nesustos. Pontoninio tilto per Nemuną įrengti artimiausiu metu nepavyks. Krašto apsaugos ministerija informavo, kad tai būtų labai sudėtingas ir per brangus projektas.
Norėdami, kad autobusai važiuotų ilgiau, gyventojai turi oficialiai kreiptis į Transporto eismo komisiją.“
Studentai tyrė gyventojų poreikius
Kauno kolegijos Verslo vadybos fakulteto studentai Ieva Mulevičiūtė ir Martynas Pranaitis gindami bakalauro diplomus parengė darbą, gvildenantį, kaip Panemunės tilto nugriovimas paveikė viešojo transporto susisiekimą su kitais miesto rajonais.
Remdamiesi Panemunės seniūnijos duomenimis, studentai sužinojo, kad problemų susisiekti su miesto centru turi 16 tūkstančių gyventojų. Panemunės gyventojams reikia įveikti 10 kilometrų aplinkkelį.
Gyventojų apklausų metu studentai išsiaiškino, kad žmonės pageidautų, jog savivaldybė įrengtų viešojo transporto laukimo paviljonus. Jie apsaugotų nuo blogų oro sąlygų. Paviljono ypač reikėtų prie Šv. Mato gimnazijos stotelės.
Taip pat jaunieji tyrėjai pastebėjo, kad viešojo transporto maršrutus reikėtų labiau derinti prie rudenį prasidėsiančių moksleivių pamokų grafiko.
Gyventojams reikia ir naujos stotelės priešais Kaunakiemio gatvėje jau esančią stotelę.
Onkologijos ligoninės stovėjimo aikštelėje racionalu būtų įrengti oficialią autobusų stovėjimo vietą. Dabar pro čia važiuojantys autobusai turi ilgai manevruoti. Aikštelė pilna duobių, dėl to gadinamas transportas.
