Pasak specialistų, lietuviai nėra „pirmūnai“ pagal pagaminamų atliekų kiekį Europoje – 400 kg atliekų vienam žmogui per metus, kai, tarkime, kitose valstybėse šis skaičius viršija 700 kg. Tačiau ir šį kiekį reikia mažinti, nes vis labiau plintant vartotojiškai kultūrai, šiukšlių tik daugėja. Apie pusę visų atliekų sudaro biologiškai skaidžios.
Biologiškai skaidžiomis atliekomis, pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, reikėtų laikyti maisto ruošimo: vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir pan. likučius, žaliąsias sodo ir daržo atliekas: nupjautą žolę, lapus, šakas, taip pat užterštą popierių ir kartoną, nuotekų valymo dumblą.
„Šios rūšies atliekas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir utilizuoti, nes priešingu atveju, patekusios į sąvartyną, jos gali pridaryti nemažai žalos. Yrant šios rūšies atliekoms, išsiskiria metanas ir kitos dujos, o tai daro neigiamą poveikį aplinkai, klimatui. Jos taip pat kelia gaisrų pavojų, pritraukia daugybę graužikų ir paukščių, kurie gali būti užkrečiamų ligų platintojai“, − tvirtina V. Karosienė.
Perdirbtos biologiškai skaidžios atliekos gali tapti naudinga žaliava: biodujomis, biokuru, trąšomis, kompostu, pašarais ir pan. Į jas būtina žiūrėti kaip į atsinaujinantį gamtos išteklį.
Daugiau nei 20 kompostavimo aikštelių
Greičiausiai tik nedaugelis žino, jog iš kai kurių biologiškai skaidžių atliekų galima pasigaminti puikiausios žemės trąšos – komposto. Dėl to Lietuvoje jau daugiau nei dešimt metų yra statomos kompostavimo aikštelės, į kurias galima nemokamai atvežti visas žaliąsias sodo ir daržo atliekas.
Šiuo metu visoje šalyje tokių aikštelių yra daugiau nei 20, o iš jų gautas kompostas panaudojamas tikslingai – miesto želdinimo darbams bei pakelėms tvarkyti. Komposto pasigaminti gali ir individualių namų gyventojai, mat jiems Regioniniai atliekų tvarkymo centrai nemokamai yra išdaliję dešimtis tūkstančių specialių konteinerių (dėžių) biologiškai skaidžioms atliekoms kompostuoti.
Į sąvartynus – mažesnis kiekis
Remiantis Europos Sąjungos direktyvomis ir Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, būtina mažinti biologiškai skaidžių atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį. Iki 2020 metų pastarųjų į sąvartynus turėtų patekti 65 procentais mažiau nei pateko 2000-aisiais. Kad šis tikslas būtų pasiektas, daug ir nuosekliai dirbama. Visoje Lietuvoje jau uždaryti apie 800 senų, aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų. Jų vietoje įrengta 11 naujų, modernių.
Biologiškai skaidžioms atliekoms tvarkyti pasirinktas mechaninis biologinis atliekų tvarkymo būdas. Tai tokia atliekų apdorojimo sistema, į kurią patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos. Jas greitai ir efektyviai išrūšiuoja aukštosios technologijos.
Iš atliekų gaunamos biodujos, kurios panaudojamos elektros gamybai. Minėtas sistemas Lietuvoje statytis turėtų Regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Projektams įgyvendinti numatyta 450 milijonų litų, o lėšos skirtos iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
