Tačiau abejonių dėl Vašingtone pirmadienį prasidėsiančių derybų sėkmingos eigos kelia tebesitęsiantis buvusio JAV Centrinės žvalgybos vadybos (CŽV) darbuotojo Edwardo Snowdeno įpliekstas šnipinėjimo skandalas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau sakė, kad šnipinėjimo skandalas neturėtų paveikti JAV ir ES laisvos prekybos derybų, tačiau jų metu taip pat bus aptarti duomenų apsaugos ir teisės į privatumą klausimai.
Paskutinėmis savaitėmis Europoje didelio atgarsio sulaukė pranešimai apie JAV vyriausybės vykdomą sekimą internete pagal PRISM programą ir galimą slaptą pokalbių klausymąsi ES institucijose.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius džiaugėsi, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia pažymėta įvykiu, itin reikšmingu pasaulinei ekonomikai.
Jis sakė, kad sėkmingam derybų rezultatui pastangų negailės, nes tai ne tik paskatintų ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, atvertų naujas galimybes ES, tuo pačiu ir Lietuvos verslui, bet ir prisidėtų prie naujų pasaulinių prekybos taisyklių ir standartų.
Atvertų naujas galimybes
Praeitais metais Lietuva eksportavo pieno produktų, kiaušinių ir grūdų už 3,58 mlrd. Lt ir tai sudarė maždaug 4,5 proc. viso šalies prekių eksporto.
„Verslios Lietuvos“ tarptautinę prekybą nagrinėjančio analitiko Thomo Notteno manymu, pasirašius prekybos tarp ES ir JAV sutartį, ši dalis galėtų dar augti. Jis sakė, kad JAV šiuo metu turi labai daug apribojimų maistui, o mūsų stipri maisto pramonė juos panaikinus galėtų rasti savo niša amerikiečių rinkoje.
Precedentu jis vadina lietuviškų maisto produktų eksportą į Rusiją, kuriai praeitais metais tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, Lietuvai kyla mažiau grėsmių dėl nelauktų sankcijų ar draudimų įvežti produkciją.
Tačiau miltų eksportą per ateinančius metus 800 tonų per mėnesį padidinti ketinanti ir į malūnų modernizaciją 6 mln. Lt investavusi „Kauno grūdai“ kol kas daug iš derybų nesitiki.
„Detalesnius komentarus dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties bus galima pateikti kai jau bus paskelbti konkretūs susitarimai tarp JAV ir EU“, – sakė įmonių grupės „KG Group“, kuriai priklauso „Kauno grūdai“, vadovas Tautvydas Barštys.
Užsienio reikalų ministerija teigia, kad deryboms dėl laisvos prekybos susitarimo buvo ruošiamasi visus 2012 metus. Specialiai sukurta dvišalė ES ir JAV aukšto lygio darbo grupė analizavo tokio susitarimo galimybes ir naudą.
2013 metų pradžioje grupė rekomendavo pradėti derybas dėl ambicingo, tris plačias sritis – prieigos prie prekių, paslaugų, viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimą; reglamentų ir standartų suderinimą; naujų prekybos taisyklių standartų kūrimą – apimančio susitarimo.
Skaičiuojama, kad laisvosios prekybos sutartis kasmet įlietų apie 441 mlrd. Lt į ES ekonomiką, ir apie 328 mlrd. Lt į JAV. Ekonominių sunkumų iškamuotoms šalims šie pinigai tikrai praverstų.
Taptų didžiausia laisvos prekybos zona pasaulyje
Kartu ES ir JAV ekonomikos per metus sukuria maždaug 80 trilijonų Lt vertės bendrąjį vidaus produktą – tai sudaro maždaug pusę visos planetos sukuriamų gėrybių.
Pagrindinis barjeras, skiriantis šių šalių prekybą, nėra mokesčių tarifai, kurie yra gana maži, bet įvairūs saugumo standartai ir procedūros. Be to, nemaža dalis amerikiečių arba europiečių pirmenybę teikia vietinei produkcijai.
Panaikinus šias užkardas transatlantinės prekybos kaina ženkliai sumažėtų. Pavyzdžiui, JAV norėtų, kad ES leistų jai pardavinėti genetiškai modifikuotą maistą, kuris Europoje vertinamas kontraversiškai.
Laisvosios prekybos sutartį ES ir JAV pasirašyti planuoja iki 2014 m. lapkričio.
