Nacionalinis Bahreino teatras, Europos Parlamento pastatas Strasbūre, Pasaulio arabų institutas Paryžiuje, piligrimų centras Mekoje, Omano kultūros centras, Mokslo ir technologijų muziejus Tibete – tai tik keli įspūdingi, nuostabą ir susižavėjimą keliantys projektai, sukurti vienoje Paryžiaus architektų dirbtuvėje.
Tai ne šiaip sau dirbtuvė. Tai nacionalinis Prancūzijos architektų pasididžiavimas. Jei gavai darbą šioje studijoje, esi išrinktasis.
„AS.Architekture-Studio“ ne tik Prancūzijoje yra aukštos architektūrinės vertės ženklas. Nuo Rusijos oligarchų iki Saudo Arabijos šeichų, nuo pramonės gigantų iki sugriautų miestų planuotojų – šios architektų studijos klientų galima rasti visame pasaulyje.
O kai užsakovai išsibarstę po visą pasaulį, tenka derintis prie jų. Tad prancūzų architektų studija turi savo filialus Pekine bei Šanchajuje.
Architektų studijoje darbuojasi 25 tautybių architektai, urbanistai, dizaineriai. Iš viso jų yra daugiau 100. Perlu prancūzų šiuolaikinės architektūros karūnoje vadinamos studijos durys atsivėrė ir lrytas.lt žurnalistui.
Projektai – įvairiausi
Kukli lentelė prie įėjimo į architektų dirbtuves sufleravo, kad reklama šiems specialistams nėra svarbiausias dalykas. Už juos kalba patys darbai, o konkrečiau – užsakovai.
Patenku į erdvią ir kunkuliuojančią studiją. Atskirose stiklinėse patalpose vyksta „smegenų šturmas“, o du senovinio pastato aukštus užimančiose dirbtuvėse su vidiniu kiemu niekas nekreipia dėmesio į prašalaitį.
Architektų studijos partneris Amaras Sabeh el Leilas, beje, kilęs iš Sirijos, vedasi mane į rūsį.
Ten tūno visų projektų maketai. Kai kurie konkursus laimėjo, o kai kurie ne. Popieriaus ritiniai jau pageltę – čia galima rasti ir 1973 metais sukurtų projektų. Būtent tais metais ir įsikūrė ši architektų studija.
Tarp daugybės įspūdingų ir grandiozinių maketų pastebiu ir vieną kitą prašmatnios vilos projektą.
„Tai vilos Rusijoje projektas. Užsakovas nenustatė biudžeto ribų. Leido neriboti savęs“, – šypsosi A. Sabeh el Leilas, pastebėjęs, kad mano akis užkliuvo už projekto, kurį net sunku įsivaizduoti realybėje.
Užsakovo pašnekovas, žinoma, neišduoda. Kad ir kaip kvočiu. Tačiau iškart suprantu – klientai, leidžiantys neriboti fantazijos ir pinigų, šioje studijoje yra labiausiai gerbiami.
Kultūros centrų kūrėjai
Tačiau dauguma kitų jau įgyvendintų projektų užsakovų – valstybės Rytuose ir Vakaruose. Mano gidas nemėgsta kalbėti apie biudžetus, limitus, apribojimus.
„Mes – architektai, įgyvendinantys savo sprendimus. Tad apie pinigus mes mažiausiai galvojame“, – sako A. Sabeh el Leilas.
Svarstau, kad tokių projektų užsakovams riboti architektus iš tiesų būtų nerimta. Pavyzdžiui, vandens apsuptas Bahreino nacionalinis teatras. Paryžiaus architektams teko atsižvelgti į valstybės pavadinimo reikšmę.
Bahreinas – dviejų jūrų karalystė. Tad prancūzai nusprendė pagrindinį teatro įėjimą atsukti ne į miestą, o būtent į vandenį. Tik iš ten matyti visas Nacionalinio teatro grožis, atsispindintis vandens paviršiuje.
Architektūros studijos partneris pasakojo, kad projekto užsakovai nusprendė padidinti teatro vietų skaičių, tad projektuotojams teko suktis iš padėties.
Tuo tarpu Omano sostinės Muskato kultūros centras įsikurs tarp jūros ir kalnų. Penkių aukštų nacionalinė biblioteka, 1000 vietų teatras, parodų ir kino salės – tai naujas „AS.Architekture-Studio“ pasididžiavimas.
Projektuojant šį kompleksą Prancūzijos architektams teko atsižvelgti į specifinę Omano architektūrą, pastato viduje įkurti sodus, o stoge įrengti kaitrių saulės spindulių nepraleidžiančią medžiagą.
Projektuoja Mekos piligrimų centrą
Prancūzijos architektų studijos vardas gerai žinomas ir Saudo Arabijoje. Mekoje europiečiams patikėta suprojektuoti piligrimų centrą. Kasmet į Meką per hadžą traukia milijonai piligrimų.
Prancūzų architektai gavo užsakymą suprojektuoti pamaldų centrą Mekoje, kur turėtų sutilpti daugiau nei pusė milijono maldininkų.
Saudo Arabijos Karalystės vyriausybės konkurso vertė neskelbiama, o architektai lrytas.lt tvirtino neriboję savo fantazijos, tačiau griežtai atsižvelgę į sąlygas.
Jei laivu plauksite Senos upe Paryžiuje, gidas greičiausiai pasiūlys atkreipti dėmesį į įspūdingą Pasaulio arabų instituto pastatą, stūksantį kairiajame upės krante. „AS.Architekture-Studio“ architektai labiausiai didžiuojasi šiuo projektu.
Rytietiški fasado motyvai neleis šio instituto supainioti su niekuo kitu. O jei užsuksite į Strasbūrą, būtinai apsilankykite Europos Parlamento pastate, kur ką tik startą Lietuvos pirmininkavimui paskelbė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Politika domėtis nebūtina, tačiau įvertinti parlamento architektūrą – vertėtų. Nes įspūdingą pastatą projektavo ne kas kitas, o „AS.Architekture-Studio“.
Tiesa, netyla kalbos, kad projekto užsakovai Paryžiaus architektams leido pernelyg daug reikštis savo fantazijai. Pastato išorė, bendrosios erdvės iš tiesų kelia įspūdį. Tačiau funkcionalumo trūkumu ne kartą skundėsi europarlamentarai: kabinetai per maži, o plenarinių posėdžių salė, kurioje diskutuoja daugiau 700 parlamentarų, tarp jų ir lietuviai, taip ir liko be dienos šviesos.
Nepaisant to, parlamento pastatas Strasbūre laikomas architektūros perlu Europoje, kuriame sėkmingai papasakota visa Europos architektūros ir atradimų istorija: nuo klasicizmo iki baroko, nuo centrinių geometrinių struktūrų (Galilėjus) iki elipsės formos (Kepleris) ir anamorfozės (Borromini).
Nuo Europos iki Kinijos
Vis tik Europoje Prancūzijos architektams dažniausiai tenka labiau riboti save. Tačiau jų projektai yra ne kartą laimėję architektūros konkursų laurus.
Onassis kultūros centras Atėnuose, Prancūzijos radijo pastatas Paryžiuje, ligoninė Kaene, Prancūzijoje, švietimo įstaigos ir stadionai, privačios vilos ir ekspozicijų centrai. Paryžiaus architektai laimi konkursus vieną po kito, nes įgyvendinti projektai yra geriausia jų vizitinė kortelė.
Tačiau laisvę fantazijai architektai labiausiai pajunta Rytuose. Todėl Kinija – viena iš šalių, kur „AS.Architekture-Studio“ laimėjo kone daugiausia konkursų.
Nors objektai – itin funkcionalūs, tačiau architektūriniai jų sprendiniai ir vietos kultūros atspindėjimas „AS.Architekture-Studio“ leidžia išsiskirti.
Paryžiaus studija buvo pakviesta suprojektuoti 380 tūkst. kvadratinių metrų kultūros centrą Jinane, Kinijoje. Net Šanchajaus tabako fabrikas, kuriame gaminamos populiariausios šalyje cigaretės „Panda“, taip pat buvo suprojektuotas Paryžiaus studijoje. Biurų ir pramonės objektų pastatai Kinijoje irgi kyla padedant šiai studijai.
Tibete, Lhasoje, netrukus iškilsiantis Mokslo ir technologijų muziejus taip pat suprojektuotas Paryžiaus architektų.
Projektuoja ir miestus
Tačiau vis tik įdomiausia klausytis, kaip šios studijos architektai planuoja miestus. Kaip dėsto erdves, kartu atsižvelgdami į specifinę geografinė padėtį.
Man viską pasakojęs siras A. Sabeh el Leilas, kurio tėvynę griauna karas, dabar bandys atstatyti apgriautą Kabulą Afganistane ir Tiraną Albanijoje.
„AS.Architekture-Studio“ kuria 40 tūkstančių hektarų naująjį Kabulo miestą. Tiksliau, naująją jo dalį. Tiranos savivaldybė taip pat užsakė parengti miesto urbanizacijos planą.
