Darbo biržos specialistai sutinka su tais, kurie kalba apie jaunų specialistų per menką motyvaciją dirbti. Diplomą ką tik gavusiems jaunuoliams dažnai netinka kuklesnės pareigos, mažesnis atlygis.
Tačiau neretai į darbo biržą atskuba ir tokių, kuriems darbas labai reikalingas, rašo „Lietuvos rytas“.
Tiesa, jie ne tik laukia, ką pasiūlys darbo birža, bet ir patys ieško darbo. Neretai susiranda patys.
Sutiktų dirbti ir atokiau
Viena laukiančiųjų Vilniaus teritorinės darbo biržos koridoriuje – Vilniaus universitete odontologiją baigusi 24 metų Edita.
„Tikiuosi, kad kas nors pasiūlys darbą per biržą, tačiau labai rimtai darbo ieškau ir pati. Turiu porą galimybių, tačiau darbdaviai pasiūlė kreiptis rudenį”, – pasakojo jaunoji gydytoja.
Jos negąsdina darbas kad ir Vilniaus rajone: įsitvirtinti medicinos pasaulyje siekianti mergina sutiktų su galimybe dirbti atokiau nuo sostinės.
Seka draugės pavyzdžiu
20-metę Gintarę į Vilniaus darbo biržą palydėjo bendramokslė Valerija. Vilniaus technologijų ir verslo profesiniame mokymo centre sekretorės specialybę įgijusių merginų patirtis skirtinga.
21 metų Valerija jau turi dvejų metų darbo stažą, Gintarė dairosi pirmos darbovietės.
„Rasti darbą labai sunku. Visi reikalauja patirties”, – su kuo susiduria ne tik ji, bet ir daugelis ką tik iškeptų specialistų, aiškino Gintarė.
Darbdavių nuostatą rinktis patyrusius darbuotojus patvirtino ir Vilniaus universalinėje parduotuvėje antrus metus pardavėja dirbanti Valerija.
Ši mergina jau pajuto, kad darbo patirtis suteikia pranašumą prieš tuos, kurie ieško pirmojo darbo.
Mėginti vienu metu ir mokytis, ir dirbti Gintarė nenorėjo, mat yra įsitikinusi, kad jai viską suderinti būtų sunkiai pavykę. Mergina ieško darbo pagal specialybę arba kaip draugė – pardavėjos-konsultantės.
Iš pradžių – į Londoną
Ne vieną jauną specialistą į darbo biržą atveja baimė netekti privalomojo sveikatos draudimo, nors iš tiesų jis galioja iki rugsėjo. Kiti tikisi gauti bedarbio pašalpą. Tačiau ji darbo stažo neturintiems žmonėms neskiriama.
Pavėluoti užsiregistruoti pabūgo ir dvidešimtmetė vilnietė Viktorija, baigusi turizmo administravimą ir svetingumą.
„Nuo rugsėjo galbūt ir norėčiau dirbti, tačiau dabar dar norėčiau porai mėnesių išvažiuoti į Londoną.
Grįžusi į Lietuvą norėčiau dirbti pagal specialybę”, – kalbėjo Viktorija.
Du mėnesius ji atliko praktiką viename viešbutyje, tačiau pamėginti rimčiau jame įsitvirtinti nepanoro.
Absolventai žino savo vertę
„Birželio pabaigoje darbo biržoje prasideda sujudimas, kasdien vis daugiau savo koridoriuose matome jaunų žmonių su diplomais rankose”, – kalbėjo Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus vadovas Eugenijus Valeika.
Kasdien Vilniaus skyriuje registruojasi apie 300 žmonių, pastarosiomis dienomis bemaž pusė iš jų – absolventai.
2013 m. liepos 1 d. buvo registruota 2 tūkst. absolventų, prieš metus liepos 1 d. – 3 tūkst.
„Vieni vos baigę, mokęsi ketverius metus, ateina ir pasako, kad pagal profesiją nedirbs”, – tokia jaunųjų bedarbių nuostata vis dar stebisi E.Valeika.
Neretai taip ištaria jaunieji pedagogai, vos vakar gavę diplomus.
Tuo metu teisininkai veržiasi dirbti pagal įgytą išsilavinimą, tačiau darbo birža retai turi ką pasiūlyti. Šiuo metu Vilniaus mieste įregistruota per tūkstantį laisvų darbo vietų.
Absolventą įdarbinantis darbdavys gali pretenduoti į paramą: padengiama pusė jauno darbuotojo atlyginimo, tačiau ne daugiau nei 2000 litų, taip pat pusė mokesčių „Sodrai”. Be to, patyrusiam įmonės darbuotojui, kuris imasi globoti jaunąjį kolegą, mokama 20 proc. atlygio dydžio kompensacija.
Noriai šia programa naudojasi darbdaviai, ieškantys pardavimo vadybininkų, kredito tarpininkų.
„Absolventai jaučia savo vertę, iškart pasako, kad darbo už 1000 litų algą nesiūlytume, jei geresnio nerasią, važiuosią dirbti į užsienį”, – pasakojo E.Valeika.
Jei jauniesiems specialistams nepavyksta greitai įsidarbinti, darbo birža siūlo viešuosius darbus.
