„Rašydamas magistro darbą supratau, kad vis dėlto ir verslui, ir vartotojams būdingas socialinis jautrumas. Žinoma, norėčiau, kad jo būtų dar daugiau“, – tęsė atlikėjas.
Lietuvoje J. Didžiulis labiau žinomas kaip grupių „InCulto“ ir „The Ball & Chain“ variklis ir siela. Tačiau dabar jį jau derėtų vadinti ir verslo vadybos magistru. Maža to, muzikanto baigiamasis darbas tarptautinėje vadovų aukštojoje mokykloje „Baltic Management Institute“ (BMI) šiemet pripažintas geriausiu.
Verslas – varomoji jėga
Griežto stiliaus kostiumas, kaklaraištis ir ištaigingas didelės įmonės vadovo kabinetas? 33 metų J.Didžiulis nepuola purtyti galvos neigdamas, kad ir taip galėtų nutikti.
„Verslauti gali ir be kaklaraiščio ar kabineto“, – sakė Jurgis. Muzikantą domina pasiūlymai ir iššūkiai, bet bent jau kol kas jis linkęs suktis toje erdvėje, kurią išmano geriausiai.
„Prieš porą metų supratau, kad gyvendamas vien iš muzikos esu įstatomas į tam tikrus rėmus: tiek finansų, tiek savęs realizavimo prasme.
O aš noriu iš gyvenimo daugiau. Juk yra daug žmonių, kurie imasi skirtingų amatų ir patiria skirtingų įspūdžių“, – kalbėjo J. Didžiulis.
Prieš kelerius metus Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje baigęs politologijos mokslus jis svarstė, kur mokytis toliau: tęsti politikos studijas ar išmėginti naują sociologijos sritį.
Bet pasitaręs su šeima, daugiausia – tėvu ir seneliu, nutarė mokytis, kaip kurti verslą.
„Tai kur kas pragmatiškesni mokslai. Politologiją pradėjau studijuoti, kad perprasčiau, kaip veikia mūsų visuomenė.
Tačiau labiau tai man atskleidė verslo studijos. Politologijoje labai daug teorijos, o juk pasaulio varomoji jėga yra verslas“, – savo studijų krypties pasirinkimą aiškino J. Didžiulis.
Jo magistro darbas tema „Lietuvos vartotojų ir verslo jautrumas socialinėms dimensijoms“ bus publikuojamas tarptautinėje mokslo darbų duomenų bazėje „Sage Journals“.
Atliko eksperimentą
Vartotojai vis atsparesni reklamai, jiems vis svarbiau, kur nukeliauja jų išleisti pinigai.
Pirkėjai vis labiau linkę palaikyti vietos gamintojus, o verslas vis dažniau įvertina socialinės atsakomybės naudą. Tokias savo darbo išvadas vardijo J. Didžiulis.
„Žmogus pirmiausia yra žmogus, o ne vartotojas. Jo misija – ne vartoti, o džiaugtis gyvenimu“, – svarstė muzikantas.
Kad magistro darbas nebūtų tik sausos tezės, J.Didžiulis drauge su iniciatyvių žmonių grupe „Už savus“ prekybos centre „Iki“ atliko eksperimentą, kuris parodė, kad žmonės mielai naudojasi galimybe pirkti atsakingai, o įmonės yra pasirengusios investuoti į naudą visuomenei teikiančias verslo naujoves.
Trijose parduotuvėse žinomas muzikantas su bendraminčiais atrinko produktus, kurių gamintojų verslą laiko atsakingu ir kurie atitinka iniciatyvos „Už savus“ vertybes – prekių kilmę, tradicijų ir aplinkos puoselėjimą.
„Už savus“ atsirado iš noro padaryti ką nors gera, siekti, kad visuomenė būtų geresnė. Susibūrę bendraminčiai nutarė pirmiausia keisti įpročius ir savo pavyzdžiu skatinti keistis kitus.
Vienoje parduotuvių atrinktas įvairias prekes ne tik papuošė specialūs skirtukai – greta buvo iškabinti plakatai su J.Didžiulio atvaizdu ir raginimais perkant remti vietos verslą.
Kaip vėliau apskaičiavo prekybininkai, būtent toje parduotuvėje atrinktų produktų pardavimas šoktelėjo smarkiausiai.
Visų pažymėtų prekių parduota per 10 proc. daugiau nei įprastai, o kai kurių paklausa išaugo net iki 50 procentų.
Nemenka garsenybių įtaka
Pasak J. Didžiulio, pirkimo pokyčiai, pastebėti per šią akciją, įrodo, kad atsakingo vartojimo idėja jau šiandien yra galinga jėga, galinti padėti gyventi turtingiau ir prasmingiau.
„Didžiuojuosi tautiečiais, nes įsitikinau, kad daugumai žmonių ne vis vien, kur toliau suksis jų išleisti pinigai, o pirkėjams vis labiau rūpi ne tik kaina ir kokybė“, – sakė J. Didžiulis.
Jis nelinkęs sureikšminti savo atvaizdo, kabojusio prekybos centre, tačiau pripažįsta, kad garsenybės daro įtaką pirkėjų pasirinkimui.
„Įžymybė padeda lengviau parduoti produktą, ypač jei žmonės tą garsenybę tapatina su perkama preke. Tarkime, yra vikrus sportininkas, tad ir su batais, kuriuos jis reklamuoja, tapsiu greitesnis. Socialinė atsakomybė negali būti reklamuojama lyg tarp kitko. Jei daugiau garsių žmonių prisidėtų prie tokių akcijų, sąmoningas vartojimas augtų.
Jei mūsų rankos nematomos, jos nėra galingos, tačiau jei jos regimos ir sąmoningos, galime iš esmės formuoti savo ekonomiką“, – neabejojo J. Didžiulis.
Verslas jau sąmoningesnis
„Kai kalbama apie įmonių socialinę atsakomybę, dažnai sakoma, kad Lietuvoje tai negali prigyti, nes žmones domina tik kaina. Svarsčiau, nejaugi tai tiesa?
Atlikome tyrimą. Vartotojai vis labiau nori būti atsakingi, o drauge matyti, kad įmonių poreikis atsakingai plėtoti verslą irgi auga.
Tačiau kaip tai pasiekti? Juk nėra vadovėlio, kurį perskaitęs suprastum viską“, – svarstė muzikantas.
Rinkdamas duomenis mokslo darbui J. Didžiulis apklausė 138 aukščiausio lygio įmonių vadovus. Rezultatai parodė, kad 85 proc. įmonių vykdo įvairius socialinės atsakomybės projektus, daugiau nei pusė jų jaučia konkrečią naudą verslui.
„Daug kas suvokia, kad tai – būtinybė, o ne šiaip naujovė. Jei dar akivaizdi finansinė grąža, visi palaiko tokią idėją“, – sakė J. Didžiulis.
Verslininkai beveik sutartinai tvirtino, kad finansuotų atsakingumą skatinančias iniciatyvas arba į jas investuotų.
Paaiškėjo, kad daugelis jų tiki socialinėmis iniciatyvomis, kurios krauna pelną verslui, yra patrauklios žmogui ir naudingos visuomenei.
„Labai daug kas remia tokias akcijas, tačiau nežino, kaip tai daryti savo versle, sujungti su ilgalaike įmonės strategija. Tačiau kaip vartotojai jie būtų linkę išleisti daugiau pinigų pirkdami socialiai atsakingo verslo produktus“, – darbo išvadas dėstė verslo magistru tapęs atlikėjas.
Panašių iniciatyvų neketina palaikyti vos 4 proc. vadovų apklausos dalyvių.
„Viena socialinės atsakomybės banga užsienyje jau nuslūgusi, pakilusi antra. O Lietuvoje visa tai vyksta pamažu. Tam yra priežasčių.
Mat socialinės atsakomybės idėjos dažniausiai prigyja tose visuomenėse, kur žmonės turi daugiau pinigų. O pas mus žmonės daugiau galvoja, kaip sutaupyti. Tai natūralu“, – sakė J.Didžiulis.
Skatina pirkti iš artimo
Kitas svarbus dalykas, kurį pabrėžia J. Didžiulis, – bendruomeniškumo pojūtis.
„Kai perki iš artimos aplinkos, padedi verslui, kuris įsikūręs greta. Taip gerėja ekonomika, aplink matai geriau gyvenančius žmones. Svarbios turi būti ir kitos vertybės – jei daiktas rankų darbo ar pagamintas pagal seną tradiciją, būtina tai išsaugoti.
Akivaizdu, kad padėtis keičiasi. Juk vis daugiau žmonių grįžta į turgų, išsitraukia senus močiutės receptus, žaidžia senovinius žaidimus. Žmonės su ilgesiu ieško prasmės savo pirkiniuose.
Mes dar taip neseniai jautėmės kieti pirkdami užsieninius daiktus, o dabar jau suprantame, kad nesame tokie, tiesiog tampame panašūs į užsieniečius“, – apie besikeičiančius lietuvių įpročius kalbėjo J. Didžiulis.
Ketina reitinguoti produktus
Muzikantas pripažino ilgai mėginęs susitaikyti su tuo, kad gyvena veidmainiškai, kad perka ne tai, ką turėtų pirkti. Tačiau dabar jis džiaugiasi radęs būdų, kaip rinktis atsakingai.
„Tai nereiškia, kad galiu pamokslauti, sakyti, kad automobiliu nebevažinėsiu, o pėsčiomis nueisiu iki savo daržo ir jame nusiskinsiu savo užaugintą pomidorą.
Tačiau būti sąmoningam ir keistis po truputį labai svarbu“, – kalbėjo atlikėjas.
Magistro darbas – ne pabaiga. J. Didžiulis su bendraminčiais norėtų sukurti duomenų bazę, kurioje pagal įvairius kriterijus būtų reitinguojami produktai.
Įsidiegęs specialią programą pirkėjas galėtų sužinoti, kur arčiausiai parduodamas produktas, atitinkantis jo poreikius ir socialines vertybes.
„Tarkime, žinau, kad Bangladeše išnaudojami darbuotojai, ir nebeperku ten pasiūtų drabužių, o renkuosi lietuviškus. Žmonės turi tikėti turintys galios daryti įtaką verslui.
Galiu pirkti pigią kinišką dviratį ir džiaugtis tuo nesuvokdamas, kad darau daug žalos arčiau esantiems gamintojams. Kaip sako mano močiutė, pigus daiktas kainuoja brangiai.
Žmonės turėtų žinoti, kad turi galimybę pasirinkti. Ir informacijos amžiuje galime suteikti tokių žinių“, – aiškino muzikantas.
