Pakeitimai iš esmės įteisina saugiklius dėl maksimalaus leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ir pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ją dirbantiems asmenims.
Negalės įsigyti daugiau nei 500 ha žemės
Pakeitimai numato, kad susiję asmenys negalės įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės; jos nebus galima jungti, pasitelkiant trečiuosius asmenis. Įstatyme numatyta, jog asmuo (fizinis ar juridinis) ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.
Pagal reglamentavimą vienas asmuo gali įsigyti iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, tačiau tai neriboja asmenų galimybės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas viršytų 500 ha, per susijusius asmenis.
Įvesta plati susijusių asmenų sąvoka
Susijusiais asmenimis yra laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais); apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu asmeniu.
Taip pat, susijusiais asmenimis laikomi asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitame juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką kitam juridiniam asmeniui.
Be to, susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Privalės pildyti deklaracijas
Potencialus pirkėjas privalės užpildyti deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės plotas neviršys maksimalaus leidžiamo ploto. Taip pat pirkėjas privalės atskleisti lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, kilmę.
Įstatymas numato, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti pagal Įstatymą.
Ši deklaracija yra pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi nėra kitokios objektyvios galimybės patvirtinti, ar asmuo nedisponuoja akcijų, dalių, pajų ir pan. nuosavybės teise juridiniame asmenyje atitinkamu momentu.
Deklaracijoje pirkėjas taip pat turi nurodyti duomenis už kokias lėšas ketina įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tikimasi, kad deklaruojant lėšų kilmę, bus išvengta piktnaudžiavimų ir apsimestinių sandorių, kai jau valdantis 500 hektarų žemės asmuo skolina lėšas neva nesusijusiam pirkėjui, o vėliau tokios įmonės reorganizuojamos, jas sujungiant.
Nauja pirmumo tvarka siekiant įsigyti žemę
Pakeista žemės ūkio paskirties žemę įsigyti ketinančių asmenų įsigijimo pirmumo tvarka. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis (išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių) šia eilės tvarka turi:
(i) žemės sklypo bendraturčiai;
(ii) parduodamo žemės sklypo naudotojas;
(iii) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
Šis pirmumas bus taikomas tik fiziniams asmenims, turintiems ūkininko profesinių įgūdžių ir kompetencijos (pvz. nustatyta tvarka yra įsiregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti); juridiniams asmenims, jei jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50% ir kurių ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas nustatyta tvarka įvertinus šių asmenų perspektyvas.
Pirmumo teisę (išskyrus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai) įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kuri pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės.
Pirmumo teisės įgyvendinimo procedūra
Žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui.
Šie asmenys apie savo sutikimą turi pranešti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Įstatyme taip pat yra detaliai reglamentuoti dokumentų rengimo ir nagrinėjimo terminai.
Seimas norėtų pratęsti draudimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje Šiuo metu teisės aktuose ir susitarimuose su ES numatyta, kad draudimas užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje baigsis 2014m balandį.
Nutarime dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio subjektams Seimas išreiškia kategorišką nuomonę pratęsti draudimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, kadangi Europos parlamentas, siekdamas reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką, neplanuoja suvienodinti tiesioginių ES išmokų visoms ES valstybėms narėms ir Lietuvos žemdirbiai dėl to turės blogesnes konkurencines sąlygas, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis.
Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kuri skatina imtis priemonių, kad šis draudimas būtų pratęstas. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos skeptiškai vertina galimybes atnaujinti derybas su Europos Sąjunga, kad būtų dar pratęstas draudimas Lietuvoje parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams.
A. Maliauskaitė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuota partnerė, o M. Šilkūnaitė - teisininkė
