Liepą Seimui priėmus įstatymo pataisą, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms valstybės įmonėms leidžiama pasilikti visas gaunamas pajamas.
Jūrų uosto generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui pavyko įtikinti Vyriausybę ir Seimą, kad šiandien atsisakius dalies įmonės pelno iš išplėsto uosto veiklos Lietuvos biudžetas vėliau sulauks keletą kartų daugiau pajamų, rašo „Lietuvos rytas”.
„Uoste investuotos lėšos valstybei atsiperka jau po pustrečių metų. Tai vienas geriausių investicijų efektyvumo rodiklių visoje Lietuvoje. Tokia greita plėtrai panaudotų lėšų grąža negali pasigirti net didelės privačios įmonės”, – įsitikinęs A. Vaitkus.
Auganti krova didina pajamas
Visos iš uosto rinkliavų ir valstybinės žemės nuomos gaunamos pajamos investuojamos į akvatorijos gilinimą, infrastruktūros objektų statybą, krantinių rekonstrukciją.
Tai uostui leido sparčiai didinti krovą, kuri per 10 pastarųjų metų išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 17,2 mln. tonų iki 36,6 mln. tonų per metus. Tokio spartaus augimo nauda valstybei akivaizdi: iš kiekvienos perkrautos tonos uosto direkcija tiesiogiai uždirba po 4,05 lito.
Prieš dvejus metus kompanijos „Ernst and Young” atlikta studija parodė, kad už kiekvieną uoste perkrautą toną valstybės biudžetas gauna 11,23 lito, nes šie kroviniai vėliau gabenami keliais ar geležinkeliais.
Nesunku apskaičiuoti, kad uosto krovai padidėjus beveik 20 mln. tonų valstybė per 10 metų papildomai uždirbo apie 217 mln. litų.
Be to, plečiant uosto infrastruktūrą didėjo ir direkcijos valdomo valstybės turto vertė. Ji nuo 2001 iki 2011 metų išaugo du kartus – nuo 636 mln. litų iki beveik 1,2 mlrd. litų.
Teko stabdyti projektus
Tačiau kamšant biudžeto skyles konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės iniciatyva praėjusių metų pradžioje buvo nuspręsta iš uosto paimti pusę įmonės uždirbamo pelno.
Taip pernai į valstybės biudžetą pirmą kartą uosto direkcijos istorijoje buvo pervesta 34 mln. litų. Toks praradimas iš karto kirto per uosto infrastruktūros plėtros planus: įmonei teko stabdyti kai kuriuos projektus.
„Šalies biudžetui atiduotos lėšos yra reikšminga suma. Už jas galima pastatyti gerą krantinę, prie kurios būtų kraunami papildomi kroviniai”, – teigė uosto direkcijos vadovas.
Akivaizdžią investicijų į uosto infrastruktūrą naudą iliustruoja nesenas pavyzdys. Šį pavasarį už 24 mln. litų pastačius krantinę ir iki 14 metrų išgilinus akvatorijos dugną prie „Klasco” naudojamų krantinių buvo galima priimti PANAMAX tipo laivus.
Į birželio pabaigoje prie šios krantinės prišvartuotą 225 metrų ilgio laivą „Marina” buvo pakrauta daugiau nei 68 tūkst. tonų geležies rūdos briketų. Šią savaitę šis laivas atplauks darkart.
Anksčiau dėl pernelyg seklaus dugno prie šių krantinių ir jų konstrukcijų ypatybių tokie laivai negalėjo prisišvartuoti, tad panašūs metalo kroviniai uoste iš viso nebuvo kraunami.
Daugiau galimybių skolintis
Dabar, kai uosto direkcijai vėl leista infrastruktūros plėtrai maksimaliai naudoti gaunamas pajamas, įmonė drąsiai gali planuoti savo veiklą, numatyti daugiau valstybei naudos duodančių objektų.
Uoste įsikūrusios krovos kompanijos direkcijai yra pateikusios greitai atsiperkančių infrastruktūros plėtros projektų, kurių vertė – beveik pusė milijardo litų.
Vien tik iš gaunamų pajamų įgyvendinti visus numatytus darbus uostui nerealu, todėl įmonė projektams finansuoti naudoja skolintas lėšas. Palikus visą gaunamą pelną, padidėja skolinimosi galimybės ir gerėja įmonės finansiniai rodikliai.
Prieš suteikdami kreditą, bankai vertina įmonės gaunamas pajamas. Kuo jos didesnės, tuo uostas gali tikėtis didesnių paskolų, suteikiamos geresnės sąlygos. Suskystintųjų dujų terminalo statybai uosto direkcija šiemet yra pasiskolinusi 151 mln. litų, iš kurių per 80 mln. litų jau panaudota.
„Įgyvendindama šį svarbų valstybės projektą direkcija jau yra atlikusi pirmąjį darbą – baigėme gilinti akvatorijos dalį, kurioje bazuosis plaukiojanti dujų saugykla.
Kitas etapas – pirso, prie kurio švartuosis saugykla ir dujas atgabenęs laivas, statyba”, – apie įmonės paimtų paskolų panaudojimą pasakojo A.Vaitkus.
Nori didesnių laivų
Žvelgiant į uosto plėtros perspektyvą svarbiausia užduotis yra išgilinti krantines, kad prie jų galėtų švartuotis didelės grimzlės laivai, kurie vienu metu gali paimti ar atgabenti daug krovinių.
Taip didėja Klaipėdos uosto konkurencingumas ir patrauklumas jo naudotojams bei didelėms pasaulio laivybos kompanijoms.
„Dabar uosto akvatorijos kanalą esame išgilinę iki 14,5 metro, tačiau kol toks gylis nepasiektas prie uosto pagrindinių krovos krantinių, tai neduoda jokios naudos.
Atsiradus galimybei priimti daugiau PANAMAX tipo laivų, kurių grimzlė siekia iki 14,5 metro, uostas ne tik perkraus daugiau, bet ir pritrauks naujų krovinių, kurie iki šiol Klaipėdos nepasiekdavo”, – sakė A.Vaitkus.
Dabar Klaipėdos uosto direkcija ruošiasi gilinimo darbams prie „Smeltės” bendrovės naudojamų krantinių iki 14 metrų. Tuomet prie jų galėtų švartuotis dideli konteinervežiai, kurie gali pakrauti iki 8 tūkst. TEU – sąlyginių konteinerių vienetų. Tai uostui leistų padvigubinti iš šių krantinių gaunamas pajamas.
Planuoja pirkti žemkasę
Kita vertus, net ir išgilintose vietose kaupiasi sąnašos, kurių laiku nepašalinus laivai negali būti kraunami iki maksimalios grimzlės. Kasmet akvatorijoje susikaupia apie 0,3–0,5 mln. kubinių metrų sąnašų.
Dėl to nuostolių patiriančios laivybos bendrovės ateityje krovinius gali nukreipti į kitus uostus, nes būna atvejų, kai laivai nėra pakraunami pilni.
Uosto akvatorijos gilinimo darbai brangūs, ilgai užtrunka jų pirkimo procedūros. Didžiausią dalį šių darbų kainos sudaro reikalingos technikos atgabenimas į Klaipėdą.
Kad uostas pats galėtų operatyviai šalinti sąnašas ir gilinti akvatoriją, uosto direkcija ketina įsigyti apie 100 mln. litų kainuojančią naują žemkasę-žemsiurbę, kuria būtų galima dirbti apie 30 metų.
