Kaip vasarą reikėtų prižiūrėti šiltnamyje augančius augalus, kad jie puikiai augtų ir džiugintų derliumi, – „Lietuvos ryto” patarimai.
Paprikų šiltnamyje nebeaugins
Ši vasara – pirmoji, kai trisdešimtmetės panevėžietės Rūtos sodyboje pastatytas šiltnamis, o jame veša daržovės. Nors šios pedagogės, kaip daržininkės, stažas nėra didelis, ji sako, kad stengiasi išvengti klaidų ir pasinaudoti vertingais labiau patyrusių draugių patarimais.
Keturių asmenų šeimai moteris išsirinko 15 kv. metrų dydžio polikarbonatine danga dengtą šiltnamį aliuminio rėmu. Jame Rūta pavasarį pasodino keliolikos rūšių pomidorų daigų bei porą paprikų.
Panevėžietė tikisi, kad tokio dydžio šiltnamyje užaugintų daržovių šeimai užteks.
Tame pačiame šiltnamyje sodinti agurkų ankstyvam derliui Rūta nesiryžo, nes pomidorams reikia visiškai kitų sąlygų nei agurkams. Agurkai mėgsta drėgmę ir nepakenčia skersvėjų, o pomidorai, atvirkščiai, nemėgsta šiltnamyje užsistovėjusios karštos drėgmės.
„Kitąmet nebent kuriame kampe vieną ar porą agurkų daigų pasodinsiu, kad greičiau jų derliaus sulaukčiau. Ten jiems bus daugiau drėgmės ir vėjai neužpūs”, – sakė daržininkė.
Taip jau ne pirmus metus daro jos kolegė, šiltnamyje užaugusius agurkus pradedanti skinti gerokai prieš Jonines.
Pasak Rūtos, kitąmet ji šiltnamyje iš viso nebesodins paprikų. Nors joms patinka toks pat mikroklimatas kaip pomidorams, paprikų vaizdas šiltnamyje nedžiugina.
Šiemet čia auganti paprikų porelė atrodo kur kas prasčiau, nei lauke augančios gentainės. Pastarąsias į daržą panevėžietė pasodino gegužės pabaigoje ir kurį laiką augino pridengusi daržo plėvele.
Lauke augančios paprikos daug vešlesnės, gausiai žydi ir sparčiai mezga vaisius.
Amžinas karas su ūgliais
„Dabar mano pagrindinis darbas – kariauti su pomidorų šoniniais ūgliais”, – sakė šiltnamio šeimininkė. Rūta paklausė draugių patarimo ir leido kiekvienam pomidorui auginti tik po vieną kamieną, o šoninius ūglius be gailesčio pašalino. Tačiau užteko vos savaitės ir keli pražiopsoti ūgliai pasipuošė žiedais – jų moteris pagailėjo ir pririšusi, kad nenulūžtų, paliko.
Visus pomidorus, kuriuos rinkosi tik aukštaūgių veislių, panevėžietė pririšo prie vertikaliai ištemptų virvelių. Kitaip jau pirmąsias kekes užmezgę augalai nebūtų atlaikę jų svorio.
Neseniai moteris sužinojo, kad kiek sustabdyti pomidorų šoninių ūglių augimą galima, jei kerpant tokius ūglius paliekamas maždaug 5 cm kotelis – tuomet šioje vietoje naujas šoninis ūglis nebeatauga.
Pomidorų lapus iki pirmosios apatinės vaisių kekės Rūta šalina visus iš eilės, be gailesčio apgenėja ir aukščiau augančiuosius – pomidorams taip daugiau erdvės ir jėgų auginti vaisius. Tuo labiau kad pirmąkart apsodindama šiltnamį moteris kiek per tankiai susodino daigus – jiems ūgtelėjus pasidarė pomidorų miškas. Jį suvaldyti pavyko tik kantriai pasidarbavus žirklėmis.
Vandens kibirų netampo
Rūta džiaugiasi sėkmingai išsprendusi šiltnamio laistymo problemą. Žinodama, kad pomidorai mėgsta retą, bet gausų laistymą, ji įsigijo laistymo sistemą.
Ją pasiūlė šiltnamį pardavusi įmonė. Apie 120 litų kainavusi laistymo sistema – laistymo žarna su skylutėmis – prijungta prie 150 litrų talpos statinės. Joje įšilęs vanduo, atsukus čiaupą, lėtai kapsi iš žarnos ir drėkina kiekvieną augalą.
Maždaug per dvi valandas statinė ištuštėja, o žemėje drėgmės užtenka beveik savaitei. Tik per didesnius karščius tokiu būdu Rūta šiltnamį be jokio vargo palaisto dukart per savaitę.
Panevėžietei patiko ir bičiulių jau prieš kelerius metus išbandytas šiltnamio žemės mulčiavimas. Nors kai kurie daržininkai šiltnamį mulčiuoja žalia, ką tik nupjauta žole, Rūta ją iš pradžių išdžiovina, o tik tuomet neša į šiltnamį. Šis sluoksnis nuolat papildomas, nes šiltnamyje toks šienas greičiau suyra nei lauke.
Pasak Rūtos, mulčiavimas išsprendė kelias problemas – žemė mažiau išdžiūva, todėl reikia rečiau laistyti, dirvožemis lieka purus, todėl nereikia purenti, o piktžolių pro mulčio sluoksnį prasikala vos viena kita, bet ir tas iš puraus grunto lengva išrauti.
Žinodama, kad oro temperatūrai šiltnamyje pakilus virš 30 laipsnių pomidorų žiedai tampa sterilūs ir nebeužmezga vaisių, panevėžietė pasirūpina, kad šiltnamis būtų gerai vėdinimas. Tik itin vėsiomis naktimis ji uždaro šiltnamį, o šiaip jame nuolat būna atidarytos abiejų galų durys, pakelti stoglangiai.
Tręšia dilgėlėmis
Neseniai pirmuosius raustelėjusius pomidorus nuskynusi panevėžietė tikina, kad imtis daržininkavimo paskatino noras šeimą maitinti kuo sveikesniu maistu. „Tik pats užsiauginęs žinai, kad daržovės be jokios chemijos”, – sakė pedagogė, daug laiko skirianti rūpintis augalais.
Sodindama pomidorus ir paprikas šiltnamyje ji į kiekvieną duobelę įdėjo po saują arklių mėšlo. O tik pasodintus pomidorus Rūta apipurškė silpnu lieso pieno skiediniu – iš giminaičių ji girdėjo, kad tai puiki profilaktika nuo įvairių ligų.
Kol kas daugiau tręšti šiltnamio gyventojų jai nereikėjo. Tačiau nuošalioje sklypo vietoje stovinčioje talpykloje jau užraugtos dilgėlės. Šis parūgęs skystis, stipriai atskiestas vandeniu, – puiki trąša, tiesa, ne itin kvapi.
Sės garstyčias
Panevėžietė dairosi, į kokį medį pabeldus, kai sako, kad jos šiltnamio kol kas neužpuolė jokie kenkėjai. Tiesa, ji jau girdėjo, kad neįprastai anksti kai kuriuose šiltnamiuose pomidorus jau užpuolė baltasparniai – mažytės baltos musės, apatinėje lapų pusėje pridedančios kiaušinėlių, iš kurių išsiritusios lervos ne tik čiulpia iš lapų syvus, bet ir skatina suodligę.
Rūtos kolegė, neseniai pastebėjusi pirmuosius baltasparnius savo šiltnamyje, ėmėsi aktyvių žygių – atsitempusi dulkių siurblį bandė kiek įmanoma daugiau jų susiurbti, iškabino specialias geltonos spalvos lipniąsias korteles, prie kurių šie kenkėjai, viliojami ryškios spalvos, prilimpa.
Rūta tiki, kad ir kitais metais šiltnamyje užaugs puikus derlius, todėl ketina rudenį tuo pasirūpinti – nuėmusi derlių būtinai išraus ir su visomis virvėmis sudegins augalus, o šiltnamį išdezinfekuos. Pavyzdžiui, išpurkš gesintų kalkių skiediniu ar kalio permanganato tirpalu.
Naudinga pasėti sideratų – pavyzdžiui, baltųjų garstyčių. Joms ūgtelėjus, tereikės šiltnamį perkasti. O nuo kai kurių ligų sukėlėjų ir besiruošiančių čia žiemoti kenkėjų šiltnamį neblogai saugo sieros dūmadėžė, kurią galima įsigyti specializuotuose parduotuvėse. Ją sudeginti šiltnamyje reikia rudenį.
Daržovių ligų profilaktikai – pienas
Marija Čižauskienė, Bendrovės „Baltic Agro” agronomė konsultantė, biomedicinos mokslų daktarė:
„Šiltnamių augalus lengviau apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų nei juos gelbėti jau šių negandų užpultus.
Labai svarbus mikroklimatas šiltnamyje. Pomidorai mėgsta skersvėjus, kurie ne tik saugo nuo tokių ligų kaip maras, bet ir gerina augalų apsidulkinimą bei žydėjimą. Tačiau pomidorai nemėgsta nuolatinės drėgmės, todėl laistomi retai, bet gausiai, tik stengiantis nesušlapinti augalo. Toks pat mikroklimatas tinka ir paprikoms, baklažanams. O štai agurkams, melionams, arbūzams reikia šilumos ir drėgmės, apsaugotos nuo skersvėjų vietos, kitaip juos ima pulti netikroji miltligė ar kitokios ligos.
Tai reikėtų žinoti planuojant, kokius augalus sodinsite į vieną šiltnamį.
Šiltnamio augalus nuo kenkėjų gelbėja preparatas „NeemAzal”. Jis veiksmingai naikina įvairius kenkėjus – voratinklines erkutes, tripsus, amarus, baltasparnius ir yra ekologiškas biologinis preparatas, nepavojingas žmogui. Baltasparnių užpultus šiltnamio pomidorus reikėtų kruopščiai apipurkšti šiuo preparatu. Jis lipnia plėvele aptraukia lapų paviršių ir įklimpę kenkėjai nebegali maitintis, todėl žūsta.
Kilus įtarimų, kad šiltnamio augalus užpuolė kokia nors grybelinė ar virusinė liga, būtina nedelsiant pašalinti pažeistus lapus arba išrauti ir sunaikinti ir patį augalą. Maras – fitoftorozė – šiltnamį pomidorų gali sunaikinti per vieną parą.
Lietuvoje registruotų cheminių preparatų šiltnamio augalams nuo tokių ligų apsaugoti nėra. Bet gana efektyvus šiltnamio pomidorų ligų profilaktikos būdas – apipurkšti pienu.
Litrą pieno reikėtų atskiesti 4 litrais vandens ir nupurkšti augalus. Taip pomidorai ne tik pamaitinami kaliu, bet ir užkertamas kelias grybelinių ligų sporoms sudygti.”
