Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) rengiasi rugsėjį keliauti į teismą – jame ji atstovaus vartotojų, kurie per grupinio apsipirkimo portalą kiauletaupykle.lt įsigijo apgyvendinimo paslaugą Palangoje, interesams, rašo „Lietuvos rytas“.
Didžiausia dalis skundų, kurių sulaukia teisių gynėjai, būtent dėl paslaugų, įsigytų internetu. Tokius skundus dažniausiai raito moterys – jas nuvilia atsainiai ir nekokybiškai atliekamos grožio procedūros, kurių kuponus įsigijo su nuolaida.
Keliaus į teismą
Nei įsigytos paslaugos, nei pinigų. 41 vartotojas, įkliuvęs į šitokius spąstus, jau surašė pretenziją VVTAT. Jų gretos turėtų padidėti antra tiek ar dar daugiau.
Šių metų pradžioje portale kiauletaupykle.lt įmonė „Solis Industria” pateikė itin patrauklų pasiūlymą: 129 Lt už 320 Lt vertės 2 kambarių apartamentų nuomą 2 paroms 2–4 asmenims „Vanagupės namuose” Palangoje.
Susigundžiusieji tokiu pasiūlymu pastogės Palangoje taip ir negavo.
Vėliau kuponus įsigijusiųjų ir „Solis Industria” konfliktą spręsti ėmėsi VVTAT ir nurodė grąžinti pinigus nukentėjusiems vartotojams. Bet įstatymo sargai sulaukė atsakymo, kad pinigų „Solis Industria” vartotojams negrąžins, kol vyksta teisminiai procesai.
„Kokie tie procesai, mes nežinome. Tačiau tai esmės nekeičia, vartotojams pinigai turi būti grąžinti, todėl ir mes kreipsimės į teismą”, – aiškino VVTAT Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė Neringa Ulbaitė.
VVTAT kreipėsi ir į policiją dėl galimo sukčiavimo, tačiau pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, mat neįžvelgė nusikaltimo. Tad ginti nukentėjusiųjų teises VVTAT mėgins rudenį, iki rugsėjo tarnyba laukia dar nespėjusių kreiptis nukentėjusiųjų skundų.
Skundų pluoštas vis didėja
„Mūsų skyriuje per 80 proc. skundų pateikė žmonės, pirkę per grupinio apsipirkimo portalus. Dažniausiai skundžiamasi dėl netinkamai suteiktų grožio ar laisvalaikio paslaugų, tarkim, skrydžio parasparniu, jodinėjimo žirgu”, – kalbėjo N. Ulbaitė.
Ypač spėriai tokių skundų skaičius auga pastaruosius 2 metus.
„Galime daryti prielaidą, kad dalis įmonių, kurios reklamuojasi per grupinio pardavimo portalus, galbūt neturi didelės patirties, neturi tiek daug klientų, tad joms toks būdas pasireklamuoti naudingas.
Patiems grupinio pardavimo portalams mes neturime priekaištų. Jie bendradarbiauja, padeda spręsti kylančius ginčus, mat yra suinteresuoti turėti klientų.
Žinoma, buvo ir keli portalai, kurie bankrutavo, pradingo neatsiskaitę su klientais”, – kalbėjo VVTAT Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė N. Ulbaitė.
Žadėtą tylą trikdė triukšmas
Dėl netinkamai suteiktų apgyvendinimo paslaugų vartotojai skundžiasi palyginti retai – per metus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia maždaug dešimties nepatenkintų vartotojų skundų.
Šį mėnesį teisių gynėjai gavo skundą iš žmonių, kurie internetu užsisakė kambarį Palangos viešbutyje.
Kadangi ilsėtis jie vyko su vaikais, ieškojo ramesnės vietos ir buvo patikinti, kad pasirinktas viešbutis pateisins visus jų lūkesčius.
Tačiau nuvykę išvydo, kad greta įsikūręs triukšmingas restoranas. Po kelių dienų šeima išsikraustė.
„Mes nagrinėjame šį skundą, tačiau aišku, kad viešbutis nesuteikė visos informacijos”, – sakė N.Ulbaitė.
Nedori partneriai – juodajame sąraše
Ne su vienu nesąžiningu partneriu teko susidurti ir beta.lt ir grupinis.lt grupinių pirkimų portalus Lietuvoje valdančiai ir prižiūrinčiai bendrovei „Cherry Group”.
Baltijos šalyse ji iš viso bendradarbiauja su daugiau nei penkiais tūkstančiais partnerių, siūlančių savo prekes ir paslaugas.
Pernai grupinis.lt klientus apmovė Lenkijos kelionių bendrovė „Filiz Tours”. Jos aukomis tapo bemaž 500 lietuvių ir kelialapius pardavinėję verslininkai. Bankrutuoti susiruošusi įmonė iš vieno lietuvio pasiglemžė vidutiniškai apie 1,5 tūkst. litų. „Cherry Group” grąžino pinigus klientams, o su nedoru partneriu sąskaitas nutarė suvesti teisme. Lietuviams ginti savo interesus padeda lenkų teisininkai. Dėl to patirti „Cherry Group” nuostoliai siekia 820 tūkst. litų.
„Kiekvieną naują potencialų partnerį tikriname. Jei dėl jo siūlomų prekių ar paslaugų kokybės, kainodaros sąžiningumo ar paties partnerio reputacijos kyla abejonių – su tokia įmone atsisakome dirbti.
Tačiau dirbant su tūkstančiais partnerių, net ir kruopščiausiai kontroliuojant kartkartėmis praslysta vienas kitas sugedęs obuolys”, – sakė „Cherry Group” Lietuvos padalinio vadovas Vilius Juraitis.
Tokiais atvejais pirmiausia „Cherry Group” siekia priversti partnerį suteikti kokybišką paslaugą ar prekę, o jei mato, kad partneris nėra pajėgus to padaryti, pirmiausia grąžina pirkėjams pinigus, o tada jau aiškinasi su partneriu.
„Suprantama, kad bent sykį rimtesnių problemų mūsų vartotojams sukėlęs partneris automatiškai įtraukiamas į juodąjį sąrašą ir su juo ateityje mūsų įmonių grupė nebedirba.
Į juodąjį sąrašą galima patekti pavėlavus pristatyti prekes, atvežus ne tiek, kiek užsakyta, nesuteikus mūsų vartotojui paslaugos ar ją suteikus nekokybiškai, taip pat dėl kitų sutarties pažeidimų”, – vardijo V. Juraitis.
Per trejus veiklos metus į „Cherry Group” juodąjį sąrašą yra patekusios keliasdešimt įmonių.
„Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nemažai, tačiau tai sudaro mažiau nei vieną procentą viso mūsų partnerių sąrašo”, – sakė V. Juraitis.
