Šiaulius valdantys švaistūnai nustekeno miestą taip, kad savivaldybei skolinti jau nebesiryžta net bankai. Neseniai Šiauliai pasiskelbė norintys pasiskolinti 5,2 mln. litų, bet į viešąjį konkursą neatsiliepė nė vienas bankas.
Kodėl Šiauliai siekia įgyvendinti VLC projektą, jei kišenėse švilpia vėjai? Daugiau nei dvejus metus projektu besidomintis Šiaulių tarybos narys Artūras Visockas įsitikinęs, jog priežastis viena – panaudoti kuo daugiau ES fondų pinigų, rašo „Lietuvos rytas”.
„Akivaizdu, kad miestas nepajėgus statyti viešojo logistikos centro, todėl šį projektą būtina skubiai perduoti valstybei”, – kalbėjo politikas.
Projekto ėmėsi be įgaliojimo
Ši istorija prasidėjo prieš kelerius metus, kai nuspręsta statyti viešuosius logistikos centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Projektus įgyvendinti ėmėsi valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai” ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
O Šiaulių VLC statyti panoro savivaldybė.
Šiauliečiai tikina, kad tokią teisę gavo iš Susisiekimo ministerijos, bet realybė kitokia. Šiauliai nebuvo minimi Lietuvos transporto sistemos plėtros ilgalaikėje (iki 2025 m.) programoje. Joje buvo įrašyti tik trys didmiesčiai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
Susisiekimo ministras 2010 metų balandį papildė sąrašą Šiauliais, bet miestas negavo būtino įgaliojimo steigti VLC. Nutarta, kad ministro siūlymas ir įgaliojimas teisiškai reiškia tą patį.
Kiek kainuos Šiaulių VLC?
Šiam projektui 2010 m. kovą pritarusi Šiaulių politikų dauguma net nežinojo, kiek iš tikrųjų reikės pinigų.
Mat pateikiant šį klausimą tarybai teigta, kad savivaldybės dalis bus vos 0,73 mln. litų, o likusią dalį pridės privatus verslas. Toks pat skaičius įrašytas ir į 2010 m. mero ataskaitą.
Pritarus šiam projektui, savivaldybės dalis gegužę stebuklingai išsipūtė iki 17,3 mln. litų. Tiesa, ir šis skaičius nėra galutinis.
Mat projekto paraiškoje nurodyta, kad investicijoms reikės 47,36 mln. litų, tačiau 2012 m. pabaigoje sąmata išaugo iki 88,18 mln. litų.
„Niekas negali pasakyti, kiek savivaldybė turėtų pridėti pinigų, nes skaičiavimuose per daug painiavos. O realybė tokia – miestas išvis negali prisidėti prie šio projekto”, – neabejojo A. Visockas.
Nesilaikė privalomos tvarkos
Nuo Šiaulių tarybos tikrą invensticijų dydį nuslėpę veikėjai pinigų negailėjo ir galimybių studijai. Ji buvo užsakyta kompanijoje „Ernst & Young Baltic”, o už darbą suderėtas 665 tūkst. litų atlygis.
Tačiau dosniai apmokami konsultantai darbą pateikė vėliau, nei Šiaulių VLC projektas buvo įtrauktas į valstybės projektų sąrašą.
Savivaldybė dokumentų rinkinį gavo 2010 m. lapkričio 25 d., o ministras įsakymą pasirašė tų pačių metų spalio 5-ąją.
„Kodėl niekas nevertino galimybių studijos? Juk būtent šiuo dokumentu ir grindžiamas visas šis projektas”, – stebėjosi A. Visockas.
Beje, galimybių studiją parašę „Ernst & Young Baltic” specialistai atsiribojo nuo atsakomybės – dokumentuose pabrėžė, kad neatsako dėl projekto vykdytojo patirtų nuostolių.
Kovą laimėjo Panevėžys
Politikai vis kartoja, jog į Šiaulių VLC kroviniai plūs tiek geležinkeliu, tiek lėktuvais.
Ypač daug vilčių dėta į „Rail Baltica” projektą, pagal kurį per Šiaulius driektųsi transeuropinio transporto tinklo Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis magistralė.
Tačiau dabar beveik aišku, kad šis geležinkelis greičiausiai aplenks Šiaulius.
Panevėžiečiai irgi pagudravo. Neseniai Panevėžyje pristatant privalomą Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) buvo tvirtinama, jog ties Šiauliais gali susidaryti transporto spūstys, mat į Klaipėdą per metus gali būti vežama iki 100 mln. tonų tranzitinių krovinių.
Šis skaičius – iš fantastikos srities, nes visos Lietuvos tranzitas yra 6–7 kartus mažesnis.
Atrodo, kad Šiaulių valdžia nėrė į krūmus ir nebesiruošia kovoti dėl „Rail Baltica” geležinkelio magistralės.
2007–2016 m. strateginės plėtros plane savivaldybė buvo įsipareigojusi nutiesti europinio standarto geležinkelio atšaką į Pramoninį parką ir VLC. Tačiau dabartiniuose VLC projekto dokumentuose vietoj europinės vėl planuojama rusiška vėžė.
Blokuos oro uostą
Vietinių politikų ambicijos nematyti ir netaisyti savo klaidų tapo akmeniu po kaklu krovos apimtį rekordiškai padidinusiam civiliniam Šiaulių oro uostui.
Dabar rengiamas plėtros planas visiškai riboja Šiaulių oro uosto galimybę plėstis. Mat pagal politikų užgaidas oro uosto plėtros strategiją formuojantys specialistai VLC suplanavo būtent toje vietoje, kuri yra reikalingiausia pačiam oro uostui.
Įdomiausia, kad VLC projektą stumiantys veikėjai ignoravo netgi Civilinės aviacijos administracijos specialistus. Jie nesutiko derinti VLC techninio projekto, bet ir į tai numota ranka.
„Ar nenutiks taip, kad Šiauliai neturės nei krovinių terminalo, nei „Rail Baltic” magistralės, nei sėkmingai dirbančio oro uosto?” – nuogąstavo A. Visockas.
Krovinius pasiglemžė latviai
Kol Šiaulių politikai svaičioja apie miestą užplūsiančius investuotojus ir milžiniškus krovinių srautus, Rygos tarptautinis oro uostas skaičiuoja pelną.
Prieš pustrečių metų Latvijos prezidentas nuskrido į JAV ir susitarė, jog išvedus taikdarių pajėgas iš Afganistano karinių krovinių srautas bus nukreiptas į Rygą.
Pernai kovą Rygos oro uoste kasdien ėmė leistis po porą lainerių su JAV armijos kroviniais.
Amerikiečių technika galėjo keliauti ir per Šiaulių oro uostą, bet sutrukdė nesutvarkyta infrastruktūra. Buvę Šiaulių miesto vadovai nurodė išardyti ir išparduoti geležinkelio atšaką į oro uostą.
