Buvęs klestintis pramonės centras dabar tapo puikiausiu miestų nuosmukio pavyzdžiu: jame apstu apleistų dangoraižių, gamyklų ir namų.
Detroitą krečia nusikalstamumas, o miestas netgi nebeįstengia užtikrinti gatvių apšvietimo: sutemus net 40 proc. žibintų lieka išjungti.
Dėl Detroito bankroto savivaldybėms Mičigane tikriausiai taps dar sunkiau pasiskolinti lėšų, kai buvo pakirstas pasitikėjimas atrodžiusiais vienais iš tvirčiausių paskolos lakštų.
Pasak Mičigano gubernatoriaus Ricko Snyderio (Riko Snaiderio), kitokios išeities nebuvo.
„Tai sunkus žingsnis, tačiau vienintelė įgyvendinama galimybė spręsti problemą, brendusią šešis dešimtmečius“, - R.Snyderis sakė per spaudos konferenciją.
1950 metais Detroite gyveno 1,8 mln. žmonių, tačiau nuo to laiko jų sumažėjo daugiau nei perpus - dabar mieste belikę apie 700 tūkst. gyventojų.
Rasinė įtampa, padidėjusi dėl pilietinių teisių judėjimo ir niokojančių riaušių 1967 metais, paskatino viduriniosios klasės baltaodžius gyventojus sprukti į priemiesčius. Verslas pasekė jų pavyzdžiu, dar labiau silpnindamas mokestinę bazę.
Gaudamas mažiau pajamų, Detroitas buvo priverstas mažinti viešųjų paslaugų mastą. Tai dar labiau skatino gyventojus keltis kitus, o miestas galiausiai pateko į nevaldomą ekonominį suktuką.
Motorų mieste pagrindiniai darbdaviai rengė vieną po kitos masinio darbuotojų atleidimo bangas, kai automobilių gamyklos buvo automatizuotos arba gamyba buvo perkelta į užsienį, o konkurentai Azijoje užkariavo nemažą dalį rinkos.
„Detroito piliečiai pelnytai privalo įgyti aiškų kelią iš nuolat bloginamų viešųjų paslaugų rato, - R.Snyderis nurodė laiške, pridėtame prie teismui pateikto prašymo. - Vienintelis patikimas kelias į stabilų ir tvirtą Detroitą - prašyti bankroto apsaugos.“
