„Afrikinis maras? Ar žmonėms jis pavojingas?“ - lyg iškritęs iš medžio kraipė pečiais jaunuolis sukdamas atgal, link autobuso.
Šiandien, antradienį, Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose bei visuose vietinio eismo pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ties siena su Baltarusija, buvo pradėta dezinfekuoti žmonių avalynė.
Iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojantiems žmonėms – vilkikų, autobusų, lengvųjų automobilių vairuotojams bei keleiviams tenka išlipti iš automobilių ir pereiti specialiai įrengtą dezinfekuojamąjį – kalgonito prisodrintą kilimėlį.
Juo tenka pražingsniuoti ir pėsčiomis į Lietuvą iš Baltarusijos traukiantiems žmonėms.
Nuo šiol visi automobiliai turi prariedėti per tokio paties skysčio pripildytus dezinfekcinius barjerus.
„Man tai - ne staigmena, - trindamas batus į kilimą, pratarė iš automobilio iššokęs, namo iš Minsko grįžtantis Sigitas. - Girdėjau per radiją, kad šią savaitę pasienyje pradedami dezinfekuoti batai ir ratai“.
Kelionė ir jį, ir jo bendrakeleivius išvargino. Antradienio rytą apie 7 val. atsistojęs į eilę ties Medininkų pasienio kontrolės postu, joje Sigitas užgaišo maždaug keturias valandas. Purškiami visi vilkikai
Jau ketvirta savaitė, kaip pasienio kontrolės postuose, esančiuose ties Baltarusijos siena, yra išpurškiami visi vilkikai, ką jie begabentų. Nešiojamaisiais purkštuvais ant kiekvieno jų supilama ne vienas litras dezinfekavimo priemonių. Minutė kita, ir vilkikas gali riedėti toliau. Tačiau muitinės procedūros eilę gerokai pristabdo.
Autobusai purškiant chemikalus nėra dezinfekuojami. Jie teturi pervažiuoti dezinfekavimo barjerą. Kadangi pastarieji rieda tik magistraliniais keliais, todėl rizika, kad jie atgabens afrikinio kiaulių maro virusą, bemaž neegzistuoja.
Dezinfekavimas – tai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) užduotis.
Per parą kalgonito tirpalo pasienio kontrolės postuose sunaudojama apie 3 tonas. Tai kainuoja apie 17 tūkst. litų.
Grėsmė nedingo
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Jaugos, Baltarusijoje epizootinė situacija vis dar yra grėsminga - afrikinis kiaulių maras plinta toliau.
„Šią ligą sukeliantis virusas perduodamas kontakto būdu, per namų apyvokos daiktus, pašarus, mėšlą. Yra tikimybė, kad žmogus, kuris buvo maro židinyje, gali ant batų pernešti virusą. Tai - didžiulė grėsmė“, - sakė V. Jauga.
Batų dezinfekavimas pasienyje – viena profilaktinių priemonių. Tikimasi, kad ji bus veiksminga.
Pasak V. Jaugos, visa bėda, kad oficialiai baltarusių teikiama informacija yra skurdi. Lietuva turi jos tik tiek, kiek ir Europos Komisija. Baltarusija atkakliai tebekartoja, kad joje yra du afrikinio kiaulių maro židiniai - Vitebsko bei Gardino srityse.
Tačiau neoficialios žinios apie maro plitimą sklinda kuo įvairiausiais kanalais. Židinių skaičius didėja, deginamų kiaulidžių – taip pat.
„Kiek bebūtų tų maro židinių, grėsmė vis tiek yra labai didelė. Juolab kad vasarą sąlygos virusui plisti yra ypač palankios“, - sakė V. Jauga.
Užkrato kelias
Pastaruoju metu nuolat kartojama, kad laukiniai gyvūnai, ypač šernai, – vienas pavojingiausių užkrato platinimo kelių.
„Užkratą iš jų į kiaulides gali nunešti žiurkės. Apgraužusios nuo maro kritusį šerną jos gali patekti į fermas ir nunešti į jas virusą. Virusas gali plisti per pašarų gamybos įmones, namų apyvokos daiktus.
Virusas sienų nepaiso. Vis dėlto būtent ties siena bandome jam pastoti kelią, taikydami profilaktines apsaugos priemones. Kol kas jos yra veiksmingos“, - kalbėjo V. Jauga.
VMVT ištyrė per 1,4 tūkst. medžiotojų sumedžiotų laukinių gyvūnų, atliko per 3 tūkst. kiaulių kraujo mėginių, paimtų pasienio gyventojų ūkiuose bei kompleksuose. Kol kas visi jie buvo neigiami, viruso neaptikta.
Skerdžia ir valgo
Teigiama, kad kaime gyvenantys baltarusiai, nelaukdami, kol maras užsuks į jų tvartus, išskerdė savo kiaules, prikišo mėsos į šaldiklius ir pamažu valgo tai, ką iš jos pasigamina.
Vis dėlto yra tikimybė, kad ant baltarusių stalo gali atsidurti ir pasiligojusios kiaulės. Nors kiaulių maras žmonės nepavojingas, tačiau tokiu atveju kelias jam plisti per maisto atliekas tampa atviras.
Neatsitiktinai pasienyje tikrinamas ir rankinis keliaujančių į Lietuvą iš Baltarusijos žmonių bagažas. Iš jo tenka iškraustyti bet kokius gyvulinės kilmės produktus – sumuštinius, dešras, mėsą, pieno gaminius.
Vakar, pirmadienį, vien iš Medininkų pasienio kontrolės posto utilizuoti į Rietave esančią įmonę buvo išvežta apie 200 kg maisto produktų. Tiek jų susikaupė per pastarąsias porą savaičių.
x x x
Kiaulių maras: žmogui – nepavojingas, gyvūnams – mirtinas
Afrikinis kiaulių maras yra gyvūnams ypač pavojinga, užkrečiamoji virusinė liga. Žmonės šia liga neserga. Užtat afrikinio maro virusu užkrėstos kiaulės ar šernai nugaišta per keletą dienų. Vakcinos, saugančios nuo šios ligos, nėra.
Afrikinio kiaulių maro užkratas iš sergančio į sveiko gyvūno organizmą patenka su sekretais, krauju, sperma. Ši liga per placentą perduodama ir gyvūno vaisiui.
Maro užkratą iš sergančių gyvūnų sveikiems perneša erkės, žiurkės, musės ir patys žmonės.
Virusas į kiaulides patenka ir per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas. Kiaulių savininkai gali sukelti infekciją, šerdami jas maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų.
