Nepaisant milžiniškų investicijų, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ keleivius veža nuostolingai. Per pastaruosius šešerius metus ji, veždama keleivius vietos ir tarptautiniais maršrutais, patyrė apie 823 mln. litų nuostolių, – vidutiniškai po 137 mln. litų kasmet.
Tokią išvadą daro „Investuotojų asociacijos“ Kompetencijų centras, vienijantis per 30 šalies ekonomistų ir ekspertų.
Tuo tarpu „Lietuvos geležinkeliai“ atremia, kad keleivių vežimas geležinkeliais yra nuostolingas visoje Europoje, Lietuva – ne išimtis.
„Tai socialinė paslauga, kurią teikti mūsų bendrovę įpareigojo Valstybė. Ji ir įsipareigojo kompensuoti nuostolius“, - sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas.
Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko, priežasčių, kurios ne tirpdo, bet kaupia keleiviams vežimo paslaugą teikiančių „Lietuvos geležinkelių“ nuostolius, yra keletas. Viena jų – neįstengiama konkuruoti su puikiai išplėtotu kelių transportu.
„Traukiniais važiuoja labai nedaug žmonių. Pernai geležinkeliais pervežtas keleivių kiekis sudarė vos 1,2 proc. visų – autobusais bei kitų rūšių transportu vežtų keleivių“, – sakė V. Rūkas.
Kita priežastis – neekonomiškumas. Anot pašnekovo, vieno kilometro sąnaudos, vežant žmones traukiniu, pernai sudarė 0,62 lito, o pajamos – vos 0,13 lito. Palyginti su keleivių gabenimo autobusais sąnaudomis, jos buvo triskart didesnės.Maža to, vežant keleivius tarptautiniais maršrutais, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Minską Baltarusijoje, savikaina kažkodėl yra perpus mažesnė, nei vežant juos mūsų šalyje.
Tačiau vietos maršrutais keliauja dauguma – kone 80 proc. visų „Lietuvos geležinkelių“ keleivių.
„Vagonai važinėja pustuščiai. Vidutiniškai į 80 vietų vagoną sulipa vos 12-14 keleivių“, – sakė V. Rūkas.Pernai bendrovė pervežė 4,8 mln. keleivių. Palyginti su 2011-aisiais, 3,2 proc. daugiau. Tačiau dar nepasiekė 2007-ųjų lygio, kai traukiniais važiavo 5,2 mln. žmonių.
Nuostoliai bado akis
Kodėl tai rūpi investuotojams? Anot pašnekovo, rūpi ne tiek investuotojams, kiek Kompetencijų centro ekonomistams, ir ekspertams, kurie analizuoja tas veiklos sritis, kurios aktualios visuomenei. Pasak V. Rūko, į traukinius sulipa nedaug žmonių ne dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai“ per mažai skiria dėmesio rinkodarai.
Vis dėlto didžiausia jiems „rakštis“ – gerai išplėtotas keleivinių autobusų eismas. Pavyzdžiui, autobusu nusigauti iš Vilniaus į pajūrį galima greičiau, nei traukiniu.
„Net ir traukinio Vilnius-Kaunas maršrutas yra nuostolingas, nors keleivių srautas, ypač per mokslo metus, yra didelis. Vadinasi, srauto negalima kaltinti. Pagrindinė priežastis – bilietai parduodami penkis kartus pigiau už savikainą.Privati bendrovė tiek daug metų ir taip nuostolingai negalėtų dirbti “, – kalbėjo V. Rūkas.
Investicijos – didelės
Per 2007-2012 metus „Lietuvos geležinkeliai“ į keleivių vežimo segmentą investavo 413,5 mln. litų. Kompetencijų centro duomenimis, iš visų investicijų, skirtų keleivių vežimo veiklai, kone 79 proc. buvo skirtos vietos maršrutams.
Ekonomistų skaičiavimu, 2010-2012 metais, „Lietuvos geležinkeliams“ nuostolingai vežant keleivius Lietuvoje, valstybei kasmet kainuoja apie 141 mln. litų. Ekonomistai baksnoja pirštu į „Lietuvos geležinkelių“ išlaidas darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Esą, 2009 metais jos sudarė 0,24 lito vienam kilometrui. Pernai šios išlaidos nukrito iki 0,19 lito.
Kompetencijų centro nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ dubliuoja dalį autobusų maršrutų. O parduodami paslaugas už mažesnė kainą, nei savikaina, galimai dempinguoja transporto rinką.
Įvertino ne viską
Tuo tarpu V. Gudas įsitikinęs, kad „Kompetencijų centro“ atliktas tyrimas yra neišsamus. Nes tyrėjai neįvertino veiksnių, kurių bendrovė be valstybės institucijų pagalbos nėra pajėgi pakeisti, nors tai sumažintų savikainą bei patiriamus nuostolius.Vienas jų – dalis akcizo už kurą, kurį sumoka bendrovė, grįžta automobilių keliams prižiūrėti.
Kitas – nėra sudarytos viešųjų įsipareigojimų sutarties nuostoliams kompensuoti. Jei ji būtų, „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų įsigyti naujų traukinių už ES fondų lėšas.
„Eksploatacijos patirtis rodo ir tai, kad, naudojant naujus riedmenis, tą patė darbą galima atlikti už daug mažesnę savikainą. Pavyzdžiui, nauji dyzeliniai traukiniai degalų sunaudoja maždaug 40 proc. mažiau. Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri, vykdydama pervežimus, savarankiškai išlaiko geležinkelių infrastruktūrą. Tuo tarpu automobilių keliams prižiūrėti pinigų skiriama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų“, – aiškino V. Gudas.
2000-2011 metais išlaidos autokeliams tiesti, rekonstruoti, taisyti ir prižiūrėti sudarė apie 14,5 mlrd. Lt. Anot V. Gudo, jei kelių vežėjai mokėtų tokius infrastruktūros naudojimo moeksčius, kurie padengtų sąnaudas, jų teikiamos paslaugos būtų daug kartų brangesnės.
„Pavyzdžiui, vežėjų įmonė už vinjetę autobusui, nepriklausomai nuo ridos, per metus sumoka 2600 litų. Jei „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai už infrastruktūros naudojimą mokėtų ekvivalentiškas sumas, per metus ji tesudarytų 124 800 litų. Tuo tarpu geležinkelių infrastruktūros sąnaudos keleiviniams traukiniams išlaikyti per metus siekia apie 50 mln. litų“, – skaičiavo V. Gudas.
