Ne vienas praeivis pakelia akis į namo, esančio Gedimino prospekte 5, priešais Lietuvos banką, pastogę.
Pirma mintis – kad savo valdas plečia ten įsikūrusi Portugalijos ambasada Lietuvoje, tačiau priėjus arčiau paaiškėja, jog užsienio diplomatai iš čia jau išsikėlė.
„Matyt, nebegalėjo apsikęsti triukšmo ir statybinių dulkių. Ir mums čia – ne pyragai”, – kalbėjo Gedimino prospekto 5-ojo namo pirmajame aukšte įsikūrusių įstaigų darbuotojos.
Pastatas – iš rankų į rankas
Kažkada Gedimino prospekto 5-ajame name veikė poliklinika ir Raudonojo Kryžiaus draugijos būstinė.
Vėliau Vilniaus apskrities viršininko administracija pagal panaudos sutartį šį pastatą buvo perdavusi Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmams.
Jų vadovybė maždaug prieš dešimtmetį buvo pradėjusi rekonstrukciją, bet dėl lėšų stokos jos nebaigė.
Šiuo metu pastatą pagal panaudos sutartį valdo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.
Kada prestižinio namo palėpėje buvo įregistruotos dvi gyvenamosios patalpos po beveik 250 kv. metrų, niekas nei Vilniaus miesto savivaldybėje, nei Registrų centre atsakyti negalėjo.
Tikėtina, kad jos galėjo atsirasti apie 2001 metus.
Per dešimtmetį gyvenamosios patalpos irgi ne kartą keitė savininkus. Šiuo metu jas valdo bendrovė „Vasaknų dvaras” ir jos savininkas Alfonsas Kievišas, ūkininkaujantis Zarasų rajone ir ten esančiame Vasaknų dvare, bei su juo susijusios kelios įmonės ir asmenys.
Naudojosi archyvine medžiaga
A.Kievišas nenoriai „Sostinei” pasakojo apie planus įsikurti Vilniaus centre.
Dvarininkas tik patikino, kad statybos vyksta nepažeidžiant jokių teisės aktų, turint visus leidimus ir nenukrypstant nuo projekto: „Projektas buvo rengiamas pagal archyvinę medžiagą.
Namo stogas pakeltas apie metrą, atsižvelgiant į buvusių kaminų rieves ir suderinus su paminklosaugininkais.”
Pasak A. Kievišo, palėpės rekonstrukcijos projektas buvo parengtas prieš dvylika metų, o darbai pradėti tiktai praėjusių metų rugpjūtį.
Planuota, kad iki šių metų liepos 1 d. visas stogas jau bus apdengtas skarda, tačiau statybininkai darbų laiku neatliko.
Kitur stogų kelti nereikėtų
„Maždaug prieš ketverius metus vyko diskusijos apie to pastato pastogės rekonstrukcijos projektą – ką derėtų daryti ir ko nereikėtų”, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio vadovas Vitas Karčiauskas.
Pasak jo, pastatas Gedimino prospekte 5 nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl jo parametrus leista keisti.
„Stogą buvo leista pakelti proto ribose, nepažeidžiant visos namo urbanistinės struktūros. Tačiau nederėtų skatinti, kad panašios rekonstrukcijos būtų atliekamos ir kitų Gedimino prospekte ar centre bei senamiestyje esančių namų palėpėse”, – rekonstrukcija nebuvo ypač patenkintas V. Karčiauskas.
Jis priminė, kad po karo daugelio Vilniaus namų stogai buvo apdegę, o vėliau stichiškai, nesilaikant jokių projektų ar senų brėžinių, atstatomi, todėl daugeliu atvejų buvo iškreiptas pastatų aukštingumas.
„Juk jokios paveldosaugos po karo nebuvo. Vadovautasi paprasčiausia logika – kuo pigiau ir kuo greičiau atstatyti namų stogus”, – sakė V. Karčiauskas.
Ketina dar kartą tikrinti
Vasaknų dvaro savininko ir jo kaimynų būsto statybas šių metų gegužę tikrino Statybų inspekcija. Tuo metu jokių pažeidimų nenustatyta.
Tačiau Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vadovas Darius Daunoras sakė, kad kitą savaitę ši statybvietė bus tikrinama dar kartą.
