Nors meksikietis geriausiai žinomas dėl didžiausio Lotynų Amerikoje, 328,2 mln. klientų turinčio mobiliojo ryšio operatoriaus „America Movil“, jis valdo dar per 200 pačių įvairiausių veiklos sričių kompanijų.
Tai ir oro linijos, restoranai, nekilnojamojo turto agentūros, kalnakasybos, cemento pramonės ir, žinoma, telekomunikacijų bendrovės.
Nežinia, kaip į tai žiūri turtingiausias pasaulio žmogus – kaip į komplimentą ar sarkazmą, tačiau Meksika dar kartais pavadinama Slimlandija.
Pirmosios finansų pamokos – dar vaikystėje
Su verslininko gyslele C. Slimas, regis, gimė. „Manau, visuomet žinojau, kad būsiu verslininkas, nes pradėjau investuoti būdamas 10-ies ar 12 metų. Tėvas kiekvieną savaitę duodavo po penkis pesus. Gimtadienio ir kitomis progomis taip pat gaudavome pinigų. Su jais reikėjo kažką daryti“, – yra pasakojęs turtingiausias pasaulio žmogus.
1902 m. C. Slimo tėvas Julianas Slimas Haddadas, būdamas 14 metų ir nekalbėdamas ispaniškai, iš Libano atkako į Meksiką.
Imtis tokio žygio jį paskatino siekis išvengti būtinybės eiti į armiją.
Turtuolio motina Dona Linda Helu gimė Čihuahua (Meksika), tačiau ji taip pat turėjo libanietiško kraujo, mat buvo imigrantų iš Libano duktė.
Slimų šeima atidarė parduotuvę, o per Meksikos revoliuciją 1910–1920 m., smukus nekilnojamojo turto kainoms, jį supirkinėjo.
Tėvas skatino savo vaikus perprasti finansus. Kiekvienas iš jų turėjo po sąskaitų knygą, kurioje žymėdavo savo išlaidas.
Mažasis Carlosas pasirodė ypač gabus skaičiams ir, sulaukęs 12 metų, jau nusipirko Nacionalinio Meksikos banko akcijų.
„Būdamas vaikas mėgau skaičius. Taip pat man patiko žaisti kamuoliu su draugais – žaidžiau futbolą, krepšinį. Kai mano buvo 13 metų, mirė tėtis. Tai buvo labai sudėtingas laikas, trukęs gal dvejus metus“, – atviravo Meksikos turtuolis.
Baigęs mokyklą, C. Slimas pasirinko civilinės inžinerijos studijas. Dar būdamas studentas pradėjo mokyti matematikos ir linijinio programavimo.
„Inžinerijos studijos man buvo labai svarbios. Tai ir tikslusis mokslas, ir eksperimentavimas. Mano karjerai buvo labai svarbu suvokti, kad mokslas atsiranda ir iš eksperimentų, – sakė turtingiausias pasaulio žmogus. – Nors studijavau inžineriją, man patiko ir ekonomika. Todėl paskutiniais studijų metais svarsčiau jos imtis.“
Po universiteto C. Slimas įsteigė nekilnojamojo turto bendrovę ir dirbo brokeriu Meksikos vertybinių popierių biržoje. Tai leido jam sutaupyti pinigų investicijoms ir žengti toliau – sukaupti 40 mln. JAV dolerių turtą sulaukus vos 26-erių.
Didžiausios aukso kasyklos – iš telekomunikacijų
Tačiau svarbiausias sprendimas, lėmęs C. Slimo suklestėjimą – 1990 m. kartu su partneriais įsigyti valstybės nacionalizuotą telekomunikacijų kompaniją „Telmex“. Taip verslininkas įgyvendino savo idėją – investuoti, investuoti ir dar sykį – investuoti.
Įsitraukęs į telekomunikacijų verslą C. Slimas sako iš pat pradžių supratęs, kad mobilieji telefonai bus paklausesni nei fiksuotojo ryšio, nes individualių klientų daugiau nei namų ūkių. „Po 1995 m. krizės suvokėme, kaip svarbu plėtoti naują produktą – populiaresnį ir masiškesnį.
Jau buvome išplėtoję išankstinio mokėjimo korteles viešiems telefonams, todėl galėjome įsivaizduoti išankstinio mokėjimo korteles mobiliesiems“, – apie įžvalgas versle pasakojo turtuolis.
Vis dėlto C. Slimui yra tekę patirti, kad telekomunikacijų verslas gali būti ir labai nuostolingas.
Milijardieriui teko karčiai nusivilti investicijomis į Europos telekomunikacijų kompanijas. Po to, kai prieš metus, 2012-ųjų vasarą, C. Slimui priklausanti operatorė „America Movil“ įsigijo austrų „Telekom Austria“ bei olandų KPN akcijų už kiek daugiau nei 4 mlrd. eurų, Meksikos turtuoliui į nuostolius prisiėjo nurašyti 2 mlrd. eurų. Mat jau po kelių mėnesių minėtų įmonių akcijų vertės smuko kone pusiau.
Nemažai į Meksikos turtuolio kapšą pribyrėjo ir iš įmonių, kurias jis mažomis kainomis supirko Lotynų Ameriką užgriuvus ekonominiam sunkmečiui. Už kai kurias bankrutuojančias įmones C. Slimas sumokėjo vos 1–2 proc. jų vertės. Situacijai pasikeitus į gera, turtuolis jas išpardavė.
Didžiosios meilės: menas, gamta ir beisbolas
Neretas turtuolis dalį iš savo milijonų skiria pagalbai ar kitiems visuomeniniams tikslams. C. Slimas – ne išimtis.
2011-aisiais Meksikos sostinėje Meksike atidarė savo žmonos Soumayos, nuo ligos mirusios 1999 m., vardu pavadintą muziejų „Museo Soumaya“. Jame eksponuojama apie 60 tūkst. meno darbų, daugelis užsienio menininkų kūrinių pirkti „Christie‘s“ ir „Sotheby‘s“ aukcionuose.
Menas – didelė turtuolio aistra. Jo namuose gausu garsių menininkų, tarp kurių esama Vincento van Gogho, El Greco kūrinių. Kalbama, kad po C. Slimo namų stogu sukaupta didžiausia privati Auguste‘o Rodino skulptūrų kolekcija, esanti ne Prancūzijoje.
Miestiečiams C. Slimas yra pastatęs sporto centrą, kuriame įrengtos futbolo aikštės, teniso kortai, aikštelės krepšiniui, tinkliniui, beisbolui, salės akrobatams treniruotis.
Nors skelbiama, kad be meno, istorijos ir beisbolo (jis – aistringas „New York Yankees“ gerbėjas. - Red.) C. Slimo aistra yra ir gamta, tačiau buvusi Meksikos aplinkosaugos ministrė Julia Carabias Lillo prisimena, jog jai ne išsyk pavyko prikalbinti turtuolį padėti šalies gamtai.
Milijardieriaus neįtikino jos pateikta strategija. Tačiau po kurio laiko C. Slimas jau buvo tituluojamas stambiausiu Pasaulio gamtos fondo Meksikos filialo rėmėju: 2009-aisiais C. Slimo fondas skyrė 50 mln. JAV dolerių ambicingam planui – išsaugoti šešis Meksikos regionus. Tad kas gi pasikeitė?
„Jis įkliuvo į gamtos spąstus“, – sakė J. C. Carabias.
Kai kuriems fondams iš JAV ėmus domėtis, kaip nuo nelegalaus miško kirtimo išsaugoti vieną Meksikos perlų – draustinį, kuriame gyvena drugeliai monarchai, „Telmex“ valstybinei agentūrai pasiūlė kelis sunkvežimius, kad aplinkosaugininkai galėtų stebėti miškus.
Tuomet Omaras Vidalis, vadovaujantis Pasaulio gamtos fondo Meksikos padaliniui, ėmė kalbėti apie pagalbą su Hectoru Slimu Seade‘u, C. Slimo sūnėnu ir vienu „Telmex“ vadovų.
Pokalbio rezultatas – pusės milijono JAV dolerių parama iš „Telmex Foundation“. 2005-aisiais O. Vidalis pakvietė H. Slimą pasižvalgyti po rezervatą nakčia ir buvo nustebintas, kai drauge su juo atvyko ir dėdė Carlosas.
Panašu, kad parama C. Slimui padeda įgyvendinti jo filosofijos idėjas, skelbiančias, jog verslininkas negali užsiimti vien verslu, mat verslas neleidžia patirti malonumo, nes tai – darbas. Versle besisukantis žmogus, anot C. Slimo, turi turėti daugiau interesų.
„Beprotiška sukaupti turtą ir palikti jį po mirties nežinia kam. Pinigus turite panaudoti už verslo ribų“, – taip mąsto turtingiausias pasaulio žmogus.
Viename interviu jis yra sakęs: „Mano gyvenimo iššūkis yra ne tik sukurti kiek įmanoma didesnį verslą, o taip pat – padėti mūsų šaliai vystytis.“
Anot C. Slimo, dėl to, kad politikai dažniausiai suka galvas tik dėl rinkimų, būtent verslas gali padėti įveikti skurdą, mat verslininkai labiau nusimano valdant išteklius.
Vis dėlto ne visi meksikiečiai patenkinti C. Slimo labdara. Yra besipiktinančių, kad nors turtingiausias pasaulio asmuo pelną susikrovė teikdamas prekes ir paslaugas eiliniams žmonėms, palyginti su kitais turtingaisiais, jis paramai skiria nedaug.
Kliūva C. Slimui ir nuo ekonomistų. O kritikos Meksikos turtuolis nemėgsta. Todėl ir interviu C. Slimas dalija tik tuomet, kai yra labai supykęs arba žino, kad iš pokalbio išpeš naudos. Pavyzdžiui, po to, kai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos specialistai jam prikišo, kad naudodamasis padėtimi jis už prastą telekomunikacijų kokybę prašo nepelnytai didelio atlygio, C. Slimas surengė spaudos konferenciją ir žiniasklaidai pareiškė, jog Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiai – neteisingi, nes pasenę.
C. Slimo filosofija
1994 metais C .Slimas buvo pakviestas sakyti kalbą talentingiausiems Meksikos studentams apie tai, kas, jo nuomone, yra svarbiausia gyvenime.
Štai kai kurios jo mintys:
„Sėkmė nėra kažko darymas gerai, netgi labai gerai ar būti pripažintam kitų. Tai sielos ir emocijų harmonija, kuriai reikia meilės, šeimos, draugystės, tikrumo ir principingumo.“
„Kai duodate, nesitikėkite gauti atgalios. Neleiskite neigiamiems jausmams jūsų kontroliuoti. Emocinė skriauda neateina iš kitų, ją sukuriame ir auginame mes patys.“
„Nesupainiokite vertybių ir neišduokite principų. Išgyvenkite esamą akimirką intensyviai. Neleiskite praeičiai tapti našta. Kiekvienas yra savo likimo kalvis. Nepamirškite šito.“
„Darysite daug klaidų, tačiau tai – žmogiška. Vis dėlto stenkitės, kad jos būtų nedidelės, ištaisykite jas ir pamirškite. Tai, kas gyvenime vertingiausia, nieko nekainuoja, tačiau teikia daug malonumo: meilė, draugystė, gamta ir visa tai, ko žmogus dėl jų gali pasiekti.“
„Gyvenkite nejausdami baimės ir kaltės; baimė yra blogiausias jausmas, kurį išgyvena žmogus. Ji silpnina, varžo ir slegia.“
„Būkite užimti. Tai pašalina rūpesčius.“
Turtingiausias pasaulio žmogus įsitikinęs – jei tenka dirbti 16 valandų per parą, tai reiškia, kad stinga organizuotumo.
Tarp C. Slimo verslo taisyklių yra ir tokių: organizacijos struktūra turi būti paprasta, su minimalia hierarchija, sprendimai turi būti priimami greitai; susitelkite į modernumą, augimą, kokybę, mokymąsi; kompanijos plėtra negali būti ribojama savininko ar vadovo – negalima būti didele žuvimi mažame tvenkinyje.
Nėra tokio iššūkio, kurio negalėtume įveikti dirbdami kartu ir turėdami aiškų tikslą bei priemones, už kurias mes esame atsakingi. Kompaniją paliekantys pinigai išgaruoja – štai kodėl pelną reinvestuojame. Nėra blogo meto tiems, kurie žino, kaip reikia dirbti ir turi priemonių, kaip tą padaryti.
Pinigais nesitaškantis turtuolis
C. Slimas sako, kad jam sėkmė – ne ekonomika, ir apskritai – apie sėkmę, kaip materialų dalyką, kalbėti neteisinga. C. Slimui sėkmė – tai šeima, kurioje gimė ir užaugo, santuoka, vaikai, draugai. Beje, į savo verslą turtingiausias pasaulio žmogus yra įtraukęs tris savo sūnus ir žentus.
C. Slimas nešvaisto pinigų jachtoms, privatiems lėktuvams ar būstui skirtinguose pasaulio kampeliuose. Tame pačiame name jis gyvena jau 36 metus. Niekada nebuvo kur kitur persikėlęs ir ketina ten likti iki dienų pabaigos. Jo namai – vos mylia nuo darbovietės.
Be to, C. Slimui patinka pačiam vairuoti automobilį, o prireikus nepasididžiuoja ir pasivaikščioti.
Pasakojama, kad iš prabangaus pobūvio turtingiausias pasaulio žmogus kartu su apsaugininku patraukė pėsčiomis.
Tik pats C. Slimas žino, tai tiesa ar melas, tačiau kalbama, kad atostogaudamas Italijoje jis dėl menkos sumos dvi valandas derėjosi su kaklaraiščio pardavėju.
Pagal carlosslim.com, telegraph.co.uk , bornrich.com, forbes.com parengė Jovita Simonaitė
