Policijos pareigūnai įspėja – vien šarvuotosios durys ir plastikiniai langai nuo vagių neapsaugo. Būtina pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis. Idealu, jei turite draugiškus kaimynus, kuriems ne tas pat, kas slankioja aplink jūsų namus ar stebi jūsų langus.
Daugiausia vagysčių – liepą
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis sakė, kad vagysčių iš būsto labiausiai padaugėja vasarą.
Tą patį patvirtina ir draudimo bendrovių statistika.
Didžiausios šalyje draudimo bendrovės duomenys rodo, kad vagysčių pikas pasiekiamas liepos mėnesį, kai atostogauja didžioji dalis šalies gyventojų. Birželį, lyginant su geguže, vagysčių skaičius padidėja 3–5 proc., o liepą jis gali išaugti net ir 10 procentų“, – sakė šios bendrovės gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Ši kompanija atliko tyrimą „Vagys mato kitaip“, kurio metu kalinimo įstaigose apklausė nuteistuosius už vagystes.
Apklausa atskleidė, kad aktyviausiai turto vagystės vykdomos darbo valandomis.
Tada įvyksta net 62 proc. vagysčių.
Patyrę vagys tvirtina, kad vagystę galima įvykdyti bet kuriuo paros metu, o palankiausias laikas – nuo 9 iki 12 valandos darbo dienomis arba ilgųjų savaitgalių ir švenčių dienomis, per atostogas.
Kitos tarptautinės draudimo kompanijos filialo Lietuvoje vadovaujančioji turto draudimo specialistė Dalia Strazdienė taip pat pastebėjo, kad neretai vagys namus ir butus švarina ir darbo metu vidurdienį arba naktį, įmigus šeimininkams.
Ilgapirščių kvalifikacijos
Kaip vykdoma vagystė, anot S.Šemio, priklauso nuo vagių kvalifikacijos.
Vienus nusikaltimus daro žemiausios kastos nusikaltėliai, asocialūs ir narkotikus vartojantys asmenys. Tokie vagia viską, be jokios sistemos. Buvo užfiksuota netgi atvejų, kai tokie vagys net užuolaidas nukabindavo ar pavogdavo mėsą iš šaldiklio.
Paprastai tokie vagys daiktus krauna į atsineštas rankines arba riša į patalynę.
Į patalpas jie įsibrauna šiurkščiai: laužtuvu išlaužia durų staktą ar netgi išdaužia langą, jeigu tai – nuosavas, atokiau stovintis namas.
Vis dėlto populiariausias grobis tarp ilgapirščių – grynieji pinigai, brangūs papuošalai, kailiniai, laikrodžiai, mobilieji telefonai, fotoaparatai, kompiuteriai.
Kitas dažnas vagystės objektas – sodo ir daržo technika (žoliapjovės, krūmapjovės) ir įvairūs įrankiai – grąžtai, pjūklai, šlifuokliai.
Kitaip darbuojasi gerai organizuotose grupėse dirbantys ir vaidmenis pasiskirstę nusikaltėliai, kur vieni stebi, kiti įsibrauna, treti stengiasi parduoti pavogtą turtą.
Profesionalūs nusikaltėliai vagia išskirtinai tik auksą ir grynuosius pinigus. Jokios buitinės, kompiuterinės technikos ar mobiliųjų telefonų jie neima. Šitie vagys žino, kur dažniausiai gyventojai laiko pinigus ar juvelyrikos dirbinius. Grynųjų pinigų įsilaužėliai dažniausiai randa spintose, tarp drabužių, tarp patalynės.
S.Šemis patarė pagal savo išmonę pasirinkti netradicines vietas gryniesiems pinigams ar juvelyrikos dirbiniams laikyti, apie kurias įsibrovę į patalpas nusikaltėliai net nepagalvotų.
„Apskritai gyvenamosiose patalpose geriau nelaikyti didelių pinigų sumų. Būna, kad iš namų dingsta dešimtys ir net šimtai tūkstančių litų, nes žmonės tiesiog neranda laiko nunešti juos į banką arba bankais nepasitiki“, – stebėjosi pareigūnas.
Neįveikiamų spynų nėra
Nemažai žmonių mano, kad jų butą patikimai apsaugo plastikiniai langai ar šarvuotosios durys. Tačiau S.Šemis įspėjo, kad visiškai neįveikiamų spynų nėra. Yra tik greitai ir ne taip greitai įveikiamos, patikimesnės spynos, kurias sugeba atrakinti ne kiekvienas nusikaltėlis.
Tą patį patvirtina ir jau minėto tyrimo duomenys: apklausti nuteistieji atskleidė, kad patekti į būstą jie užtrunka 3–5 minutes. 15 minučių prireikia, jei bute įrengta signalizacija, vaizdo kameros. Šarvuotąsias duris išlaužti užtenka 3 minučių, paprastas – 1,5 minutės.
Paprastai nusikaltėliai gyvenamuosiuose miegamuosiuose rajonuose nedaužo langų stiklų, nes dūžtančio stiklo garsas iškart atkreipia aplinkinių gyventojų dėmesį.
Daugiausia nusikaltimų daroma atspaudžiant plastikinį langą – senesnių plastikinių langų mechanizmas silpnas, tad žinant, kur reikia paspausti ir pajudinti, galima langus lengvai atidaryti.
Tai tylus ir greitas būdas įsibrauti, kurį nusikaltėliai yra puikiai perpratę.
S.Šemis įspėjo, kad daugiabučio namo pirmajame ir antrajame aukšte būtinos papildomos apsaugos priemonės ant langų.
Jos nebrangios, o įsigyti galima kiekvienoje langus montuojančioje bendrovėje.
Atsipalaiduoti neturėtų ir paskutinių aukštų gyventojai. Paprastai į tokius būstus nusikaltėliai įsibrauna per stogą.
Piktas šuo – ne kliūtis
Statistikos duomenimis, absoliuti dauguma – net 75 proc. – vagysčių įvyksta iš privačių namų, likusios 25 proc. – iš butų. Tarptautinės draudimo kompanijos skaičiavimais, individualių namų gyventojai dėl vagystės patiria maždaug 20 proc. daugiau žalos negu gyvenantys butuose.
Ar šuo – patikimas sargas? „Žinoma, šuo padeda apsaugoti būstą, bet jeigu laužiasi profesionalus nusikaltėlis, gyvūnas jam nesutrukdys“, – kalbėjo pareigūnas. Patikimiau – signalizacija.
Yra ir netradicinių būdų turtui apsaugoti.
Vienas tokių – automatinis televizoriaus įsijungimas. Kiekvieną vakarą bent po valandą mirganti televizoriaus skleidžiama šviesa atbaido vagis. Apsisaugoti gali padėti ir virtuvėje ar miegamajame automatiškai kartkartėmis įsijungianti šviesa.
Ilgapirščius atbaido ir butaforinės vaizdo kameros.
Tačiau labiausiai vagis erzina geri kaimynai. Mažiau vagysčių ir kitokių smulkesnių administracinių teisės pažeidimų yra ten, kur kaimynai gerai sutaria ir žmonės buriasi į bendrijas, vieni kitus pažįsta, žino, kada kuris atostogauja, tada labiau stebi kaimynų būstą.
„Svarbiausia, kad gyventojai nebūtų abejingi tam, kas dedasi jų gyvenamoje aplinkoje, o pastebėję įtartinus asmenis būtinai apie juos praneštų policijai arba atkreiptų dėmesį, kad svetimieji yra stebimi. Nusikaltėliai tuomet stengsis kuo greičiau dingti“, – aiškino S.Šemis.
„Saugios kaimynystės“ bendrijų, kurios bendradarbiauja su policijos pareigūnais, Vilniuje vis daugėja.
Tokių bendrijų yra ir už miesto ribų esančiuose gyvenamųjų namų kvartaluose.
Draudimo bendrovių atstovai pritaria, kad geri kaimynai – vertybė, tačiau A.Gimbickas įspėjo aklai kaimynais nepasitikėti.
Praėjusiais metais vyko eksperimentas „Praviros durys“, kurio metu penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose buvo pasirinkta 20 butų skirtingai vertinamų miesto rajonų daugiabučiuose. Juose darbo dienomis įsikūrė stebėtojai ir fiksavo kaimynų reakciją į nuo ryto iki vakaro pravertas buto duris.
„Eksperimento rezultatai parodė, kad daugeliui net nerūpi, kodėl kaimyno durys pravertos, kas už jų vyksta. Nė vienas praeivis laiptinėje penkiuose miestuose nesiėmė efektyvių veiksmų – nepaskambino buto šeimininkams ar policijai“, – prisiminė pašnekovas.
Pasirodo, kartais kaimynai gali net nesuprasti, kad vykdoma vagystė.
Turto draudimo specialistė D.Strazdienė prisiminė, kaip butas buvo švariai išvalytas – vagys išnešė ne tik visus daiktus, bet netgi išmontavo elektros lizdus. Kadangi butas buvo įsigytas neseniai, kaimynai, matydami iš buto nešamus daiktus, nė nepagalvojo, kad vagys gali taip įžūliai elgtis.
Nuostoliai auga
„BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovai yra pastebėję, kad pernai gyventojų patirti nuostoliai dėl turto vagysčių išaugo net trečdaliu.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vagysčių iš būstų ypač padaugėjo per patį krizės įkarštį – 2009 metais. Pastaruoju metu jų sumažėjo, tačiau išaugo pavagiamo turto vertė. Nuostolis dėl vienos vagystės siekia vidutiniškai 3–4 tūkst. litų.
Jau penkių pirmųjų šių metų mėnesių duomenys rodo, kad šiemet gyventojai neteko daugiau turto nei pernai.
Anot A.Gimbicko, bendrovė „Lietuvos draudimas“ per pirmuosius penkis šių metų mėnesius namų ir butų savininkams atlygino 0,7 mln. litų dėl vagystės patirtą žalą, arba 45 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso 2012 metais bendrovė padengė 1,6 mln. litų žalą.
Viena populiariausių draudimo rūšių
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad būsto draudimas nuo apiplėšimo yra viena iš trijų populiariausių draudimo rūšių, kuria gyventojai yra apsidraudę arba norėtų apsidrausti.
Būsto draudimo paslauga – viena geidžiamiausių tiek tarp didmiesčių, tiek tarp mažų miestelių gyventojų, nepriklausomai nuo išsilavinimo.
Metinės draudimo įmokos dydis priklauso nuo būsto ploto ir nuo to, kokią apsaugą žmogus renkasi.
Vagystės atveju apdraustam būstui atlygintina žala apskaičiuojama pagal turto vertę. Kokia žala bus atlyginama, priklauso nuo pasirinktos franšizės.
Jei pavagiami grynieji pinigai, kompensuojama tokia suma, dėl kurios draudėjas ir draudikas buvo susitarę sutartyje.
Draudimo įmonės siūlo būstą apsidraudusiems gyventojams atlyginti ne tik dėl vagystės, gaisro ar prakiurusio vamzdžio, bet net ir dėl nukritusio meteorito ar dėl į pastatą atsitrenkusios transporto priemonės patirtus nuostolius. Taip pat siūloma ir svečių daiktų apsauga.
Ilgapirščių judėjimo schema
Kur reikėtų slėpti vertingus daiktus, kad juos būtų sunkiau aptikti ilgapirščiams?
Miegamasis Įsilaužę į svetimą būstą vagys dažniausiai iškart pasuka į miegamąjį, kur pirmiausia patikrina spinteles prie lovų, nes čia žmonės linkę laikyti vertingus daiktus. Spintos, kitos lentynos ir patalynės dėžės taip pat sulaukia vagių dėmesio. Patarimas: slėpkite daiktus vietoje, kurią sunku pasiekti. Laikas yra didžiausias vagių priešas, taigi jeigu jūsų daiktai paslėpti sunkiai prieinamoje vietoje, padidėja tikimybė, kad po įsilaužimo bent dalį jų išsaugosite.
Vonia Apšvarinę miegamąjį vagys paprastai eina į vonią, ten patikrina spinteles, nes nemažai žmonių jose laiko savo laikrodžius, žiedus ir kitokius papuošalus. Vagis domina netgi vaistai, ypač receptiniai, kuriuos galima parduoti. Dauguma vonioje saugomų daiktų yra maži ir lengvi, bet kartu vertingi, todėl labai mėgstami įsilaužėlių. Juos paprasta tiesiog susigrūsti į kišenes ir dingti. Patarimas: laikykite savo vertybes kur nors kitur, pavyzdžiui, virtuvėje.
Svetainė Svetainėje gali būti technikos prietaisų ir kitokių vertingų dalykų. Jeigu svetainėje ar kitur stovi užrakinta spintelė, greičiausiai vagys stengsis įsilaužti į ją ar net pasiimti, jei atidaryti iškart užtruks per ilgai. Jie įsitikinę, kad užrakintose spintelėse paslėpti vertingi daiktai. Patarimas: norėdami apsaugoti spintelę, paslėpkite ją ar pritvirtinkite prie sienos.
Darbo kambarys Darbo kambaryje dažnai yra įvairių IT prietaisų, o jie – trokštamas grobis. Kartais darbo kambaryje žmonės laiko ir pinigus. Patarimas: vagys labiausiai susitelkia į daiktus, kuriuos lengva pasiimti. Taigi jeigu turite stacionarųjį kompiuterį, greičiausiai jis bus paliktas.
Virtuvė Virtuvė paprastai nėra mėgstamiausia vagių vieta, tačiau radę alkoholinių gėrimų jų nepalieka. Patikrina ir šaldytuvo turinį. Patarimas: kadangi virtuvė yra ne itin vagis dominanti zona, ji gali būti puiki vieta vertingiems daiktams paslėpti. Kai jau apieškoti visi kiti kambariai, vagis apima stresas ir jiems nelieka daug laiko nuodugniai ištyrinėti virtuvės zoną. Tad kodėl gi papuošalų nesudėti į seną kavos dėžutę? Na, o vertingiausius vis dėlto protingiau laikyti ne namie, bet saugoti juos banko seife.
Šaltinis: „Expressen“
Kartais netvarka pasiteisina
Štai kaip apsisaugoti nuo vagių pataria Švedijos prevencijos nuo vagių asociacija ir šios šalies policijos pareigūnai:
Prie šviestuvų ir garso aparatūros prijunkite laikmačius, dėl kurių prietaisai skirtingu laiku įsijungs. Kartkartėmis įsijungiantis garsas ar šviesos leis vagims manyti, kad namie kas nors yra.
Nuosavo namo aplinkoje įveskite apšvietimą, įsijungiantį nuo judesio. Ypač svarbu tokį nuo judesio įsijungiantį apšvietimą sumontuoti galiniame kieme, taip pat slaptavietėse.
Neužmirškite sandėliuke užrakinti kopėčių ir kitų sodo reikmenų.
Į pašto dėžutę įmontuokite spyną, kad vagims į rankas nepatektų paštas su svarbia informacija.
Prieš išvykdami atostogauti venkite nepriekaištingai susitvarkyti namus. Palikite neplautų indų, atverstą knygą ant virtuvinio stalo, nenurinktų skalbinių, išmėtytų vaikų žaislų, kad vagims susidarytų įspūdis, kad esate namie.
Visus vertingus daiktus ir raktus nuo kitų svarbių patalpų, pavyzdžiui, vasarnamio ar darbovietės, užrakinkite namų ar banko seife. Kitu atveju vagys pavogs raktus ir, progai pasitaikius, apvogs ir kitas patalpas.
Bendradarbiaukite su kaimynais. Kai išvykstate, paprašykite kaimynų paimti jūsų paštą, palaistyti gėles, nupjauti žolę ir panašiai.
Tyrimai parodė, kad vagys vengia vietų, kuriose gyvena draugiška bendruomenė ir kaimynai stebi ne tik kiekvienas savo, bet ir šalia gyvenančių žmonių teritoriją.
Nesigirkite socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, kad ketinate kur nors keliauti.
Būdami namie taip pat nepamirškite rakinti lauko durų. Ilgapirščiai apšvarina būstus ne tik tada, kai šeimininkai yra išvykę.
Šaltinis „Expressen“
