Įves rinkliavą
Lietuvos Vyriausybės kovai su maro užkratu skirti pinigai – jau senka. Iš 750 tūkst. litų, numatytų dezinfekavimo priemonėms, dauguma jau sunaudoti. Kasdien dezinfekavimo priemonėms išleidžiama po 17 tūkst. litų, tad pinigų tam pakaks maždaug iki rugpjūčio vidurio.
Todėl jau dabar VMVT svarsto galimybę įvesti rinkliavą, ir už vilkiko dezinfekavimą prašyti 15 litų, už lengvojo automobilio – 5 litų.
Kiti svarbiausi maro profilaktikos veiksniai – jau aiškūs. Vienas jų - buferinė zona pasienyje. Tai planas, kuriam turės paklusti 10 km atstumu nuo Baltarusijos sienos gyvenantys ir kiaules auginantys žmonės. Jie turės pasiskersti kriukses ir pasigaminti produktų arba parduoti mėsos perdirbėjams. Kol maras neįkėlė į Lietuvą kojos, sveikos kiaulės nebus utilizuojamos. Tačiau kaip užtikrinti, kad žmonės, šiemet išpjovę kiaules, jų neaugins dar porą metų? Anot J. Miliaus, galvojama apie kompensavimo sistemą. Jei pavyks sutarti su Europos Komisija ir gauti pinigų, žmonėms, kad jie nejustų skriaudos, bus sumokama kompensacija. Už ją kitąmet pavasarį, užuot pirkę paršelius, jie galės prisipirkti broilerių viščiukų ar auginti kitus gyvulius.
„Dabar tokia situacija, kad už šimto ar poros šimtų metrų nuo sienos baltarusiai naikina visas kiaules. O mūsų pusėje to nedaroma. Tai pavojinga“, - sakė J. Milius.
Profilaktikos pinigai senka
„Praėjusią savaitę pamačiau, kaip nuo afrikinio maro ginasi baltarusiai. Tad šiek tiek nusiraminau“, - pratarė J. Milius. Viena jų – baltarusiai kasdien sumedžioja po 1000 šernų ir juos užkasa. Tačiau jie imasi ir drastiškų priemonių. Kokių? VMVT vadovas linko nutylėti.
Lietuva šiuo metu daro tai, kas tik įmanoma. Visų automobilių dezinfekcija. Pėsčiųjų batų dezinfekcija. „Ne“ bet kokiems gyvūninės kilmės maisto produktams bei pašarams. Šernų medžioklė, kuri iš VMVT „prašymo“ medžioti tampa „privalu“ medžioti. O po to - ir rengimasis ties visa ES siena su Baltarusija nutiesti šernų neįveikiamą tvorą.
Pasak J. Miliaus, paskaičiuota, kad profilaktikos priemonėms Lietuvai iš viso reikia apie 14 mln. eurų (apie 48 mln. litų).
Iš jų apie 3,5 mln. eurų (12 mln. litų) prireiks pasirengti žiemai, - pastatyti angarus, kuriuose bus dezinfekuojami iš Baltarusijos riedantys vilkikai. Dar apie 0,5 mln. eurų (1,7 mln. litų) reikės dezinfekavimo priemonėms.
Tvora kainuos apie 10 mln. eurų (34,5 mln. litų).
Latviams - ramiau
Driokstelėjus afrikinio marui vos ne ties Lietuvos siena, mūsų šalies institucijoms teko stvertis už galvos ir akimirksniu griebtis profilaktikos priemonių.
Latviams šiek tiek ramiau. Nuo afrikinio maro židinio Baltarusijose juos skiria 200 kilometrų, nuo tokio židinio Rusijoje – apie 100 kilometrų.
Latviai, kaip ir lenkai, palaiko Lietuvos poziciją ir nė neginčija, kad pasienyje reikia buferinės zonos.
„Pas mus buferinė apsaugos zona pasienyje jau egzistuoja. Joje žmonės laiko apie 10 tūkst. kiaulių.
Tačiau pernai kilęs klasikinis kiaulių maras mums atskleidė ir kitokią situaciją. Kai mes pradėjome skaičiuoti, kiek gi kiaulių laiko žmonės, gyvenantys kaimuose ties Baltarusijos siena, paaiškėjo, kad ten nelegaliai laikoma kone 80 proc. kriuksių“, - sakė Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Maris Balodis.
Latviai, pernai užklupti klasikinio kiaulių maro, pirmiausia pradėjo važinėti po pasienyje esančius kaimus. Ir, užsukę į kiekvieną tvartą, suregistravo žmonių auginamas kiaules.
„Manyčiau, kad išnaikinti pasienio buferinėje zonoje visų kiaulių neįmanoma. Tai nerealu. Žmonės kaime jas augino ir augins. Svarbiausia -žinot,i kas jas laiko. Ir stebėti“, - sakė M. Balodis.
Jo nuomone, didžiausias užkrato pavojus – tai iš Baltarusijos žmonių atsigabenami maisto produktai.
Vežasi ir veža
„Asmeninis turistų bagažas kelia daugiausia rūpesčio. Baltarusiai atsigabena maisto, gabena giminėms rūkytų ar sūdytų kiaulienos gaminių. Per praėjusią savaitę kiaulienos gaminių surinkome iš keleivių tiek, kiek per visus praėjusius metus“, - kalbėjo M.Balodis. Jo nuomone, tikrinant kelevių bagažą ypač svarbi būtų mokytų šunų pagalba.
Kadangi traukiniais atvykstančių baltarusių bagažą tenka iškratyti pasienio kontrolės postuose, tikrintojai realiai net neįstengia to padaryti.
Latvija su Baltarusija turi du veterinarinės pasienio kontrolės punktus. Iš Baltarusijos atvykstančių keleivių bagažas tikrinamas ir Rygos oro uoste bei geležinkelio stotyje.
Latvijos veterinarijos tarnyba EK afrikinio kiaulių maro profilaktikos priemonėms yra gavusi 30 tūkst. eurų. Joje taip pat ketinama dezinfekuoti pasienio postuose ne tyk gyvulius ar pašarus gabenančias mašinas. Bet ir vilkikus, kaip kad tai daroma Lietuvoje.
