„Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų. Nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi - jau keturis mėnesius iš eilės šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų. Sakyčiau, sveikas ir optimalus skaičius, neturintis jokių rinkos burbulo požymių“, - sako jis.
S. Kropo teigimu, birželį vos padidėjo ir bendras būsto paskolų portfelis - iki 19,77 mlrd. litų. Jis pažymi, jog jei tai ne techninė korekcija, galima manyti, kad naujai išduodamų paskolų srautas tampa stipresnis nei grąžinamų paskolų srautas.
„Tokiu atveju bendro portfelio augimo tendencija turėtų išlikti, tačiau tuo dar teks įsitikinti. Stebint gerokai suaktyvėjusią nekilnojamojo turto plėtros bendrovių rinkodarą ir girdint pirkėjų lūkesčius formuojančius ekspertų komentarus toks scenarijus atrodo realus“, - svarsto LBA prezidentas.
S. Kropas teigia, jog birželio mėnuo buvo derlingas ir bendram bankų paskolų portfeliui, kuris po du mėnesius „trukusios dietos sustorėjo“ 25 mln. litų iki 53,75 mlrd. litų. Visgi jis pažymi, jog toks augimas vis dar per mažas, kad jį būtų galima kaip nors vertinti.
S. Kropas įspėja, jog visgi Lietuva gali pavėluoti į euro traukinį, tačiau ne dėl Mastrichto kriterijų nevykdymo, o dėl techninės dalies, kuri euro įvedimui yra ne mažiau svarbi nei politinė. „LBA liepos pradžioje kreipėsi į Vyriausybę, centrinį banką ir atsakingas ministerijas bei institucijas, perspėdama dėl trikdžių diegiant informacines sistemas. Bankai perspėja, kad informacinių sistemų suderinimo sėkmė taps euro įvedimo projekto įgyvendinimo privaloma sąlyga, tačiau kol kas atsakingos institucijos tam skiria pernelyg mažai dėmesio“, - kalba S. Kropas.
Jo teigimu, norint būti pasirengus euro įvedimui nuo 2015 m. pradžios, informacinių sistemų keitimų specifikacijos turi būti patvirtintos iki 2013 m. spalio, o jos pačios įdiegtos iki 2014 m. liepos. „Bankai ragina valstybės institucijas kuo greičiau apsispręsti ir sudaryti projektų priežiūros komitetą, kuris nedelsiant imtųsi veiksmų koordinavimo“, - pažymi S. Kropas.