Daugiau nei 1000 litų per metus išaugo ir vidutinis išmokos dydis. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, jis yra penktadaliu didesnis ir šiuo metu siekia 4810 litų. Vidutinė išmoka į pensiją išėjusiam gyventojui siekė 5861 litą, o vidutinė išmoka mirties atveju - 3177 litų.
Antrąjį 2013 metų ketvirtį gaunančių išmokas gyventojų pagausėjo 8,3 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais - net 22,4 proc.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas išmokų ir jų gavėjų skaičiaus augimą prognozuoja ir tolimesnėje perspektyvoje. Pasak jo, dauguma pensijų sistemos dalyvių šiuo metu renkasi kaupti papildomai prisimokant iš savo lėšų ir taip gauti valstybės paskatinamąją premiją. Tikėtina, kad Seimui nutarus pratęsti pasirinkimo laikotarpį iki gruodžio 1 d. priimti tokį sprendimą spės dar daugiau gyventojų, todėl laikui bėgant pensijų fondai išmokės vis daugiau lėšų.
Iš viso antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas gavo 23 632 asmenys. Iš jų didesnė dalis, arba 14 345 gyventojai pensijas kaupė patys, o 9326 žmonės sukauptas lėšas gavo paveldėjimo būdu.
Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos.
Pernai, priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę šalia „Sodros“ įmokų mokėti savanoriškas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, nieko nekeisti ir kaupti tik „Sodros“ įmokomis arba stabdyti kaupimą.
Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų. Liepos mėnesio duomenimis, 160 tūkst. iš jų jau apsisprendė mokėti papildomai įmokos dalį savo lėšomis.
