Liūtys, sausra, o dabar – dar ir škvalas. Tikras gamtos niuksas ūkininkams, kurie vienas po kito pradeda rugiapjūtę, rašo „Lietuvos rytas”.
Jei ne pirmadienio vakare pajūrio regione praūžusi audra, Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, ūkininkaujantis Sergejus Atkočiūnas vakar jau būtų išvairavęs kombainus į žieminių kviečių laukus.
„Škvalas viską suniokojo. Priplojo javus prie žemės”, – gamtos primestos nuoskaudos neslėpė S. Atkočiūnas.
Žemaitijoje šiemet apskritai sausra atėmė iš ūkininkų nemenką duonos kąsnį.
O dabar dar liūtis ir vėjas drėbtelėjo nuostolių: nuniokojo beveik visus 80 hektarų žemės S. Atkočiūno augintus vasarinius ir žieminius kviečius.
Kombainai jau laukuose
Užvakar ankstyvuosius kviečius pradėjo kirsti Kelmės rajone, Žalpiuose, įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Kerkasiai”.
Anot jos valdybos pirmininko Ildefonso Petkevičiaus, šiemet iš hektaro kviečių byra maždaug tona mažiau nei pernai – apie 7,5 tonos.
Šiųmetė sausra Žemaitijoje apkarpė derlių, bet žemė subrandino kokybiškus grūdus. Ankstyvieji kviečiai, kuriuos pradėjo kirsti „Kerkasiai”, yra aukščiausios klasės.
Kviečiais ši bendrovė yra užsėjusi apie 500 hektarų. Juose pirmiausia ir pradėjo sukiotis kombainai.
Padeda ankstesnės sutartys
Bendrovė pagal išankstines sutartis, sudarytas su grūdų supirkėjais, yra įsipareigojusi parduoti 1000 tonų kviečių.
Tokios sutartys yra tam tikra loterija, kurioje kol kas laimi ūkininkai.
Sutartyse numatyta kviečių tonos kaina siekia 700 litų. Tai net 100 litų daugiau, nei šiuo metu grūdų prekybos įmonės moka žemdirbiams.
„Pirmiausia parduosime supirkėjams tai, ką esame įsipareigoję. Likusius grūdus nukulsime ir pasilaikysime, stebėsime kainas”, – sakė bendrovės pirmininkas.
Be to, „Kerkasiai” turi ir savo malūną, tad geriausi grūdai bus gabenami į jį – kvietinius miltus netrunka išpirkti smulkieji pyragų kepėjai.
Derliumi nesiskundžia
Šešiolika žemės ūkio bendrovių, priklausančių „Agrowill” grupei, šįmet javus kirs kone 16 tūkst. hektarų.
Pasak grupės vadovo Mariaus Žutauto, javai užderėjo taip pat gerai, kaip ir pernai.
„Iš visų sėtų grūdinių kultūrų tik žieminių rapsų derlius bus menkesnis. Kai kuriuose ūkiuose jie prastai peržiemojo.
Užtat žieminių kviečių, jei tik pikto pokšto neiškrės gamta, turėtume prikulti per 50 tūkst. tonų – tiek, kiek ir pernai”, – sakė M. Žutautas.
Parduoti neskuba
Ūkininkai, ypač suvalkiečiai, ankstyvųjų veislių javus pradėję kulti prieš savaitę, kol kas stebi, kur krypsta grūdų supirkimo kainų svarstyklės, tad neskuba jų parduoti. Daugiausia laimi žemdirbiai, sudarę išankstines grūdų pirkimo–pardavimo sutartis.
Kai kuriais atvejais supirkėjai įsipareigojo mokėti net 750 litų už toną antros klasės kviečių. Biržose šiuo metu vidutinė antros klasės kviečių supirkimo kaina už toną sukasi apie 580–600 litų.
Pernai Lietuvoje buvo prikulta beveik 4,7 mln. tonų grūdų – daugiausia per pastaruosius porą dešimtmečių. Tam įtakos turėjo ir padidėjęs grūdų derlingumas, ir kone dešimtadaliu didesni pasėlių plotai.
Šįmet tikimasi maždaug 8 proc. mažesnio grūdų derliaus. Prognozuojama, kad jis gali siekti 4,3 mln. tonų.
Anot Tarptautinės grūdų tarybos, pasaulinis grūdų derlius 2013–2014 metais, palyginti su 2012–2013 m., bus maždaug 8 proc. didesnis ir sudarys kone 2 mlrd. tonų.
Lietuvoje šiemet žieminių rapsų derlius menkesnis, nei pernai. Kėdainių rajone, kur žemės – vienos derlingiausių, šiemet iš hektaro jų byra apie 3 tonas, pernai – apie 5.
Supirkėjai už toną rapsų šiuo metu siūlo apie 1140, kai kurie – 1120 litų. Pernai rudenį jų tonos kaina sukosi apie 1440-1550 litų.
